Suta Romans (Romanas Sutà) 1896 04 28prie Cėsių 1944 07 14Tbilisis (sušaudytas), latvių tapytojas. Vienas žymiausių latvių dailininkų modernistų. Dailės mokėsi J. Madernieko privačioje studijoje Rygoje, 1913–15 – Rygos dailės mokykloje (pas V. Purvītį). Nuo 1915 gyveno Sankt Peterburge, 1917 baigė Penzos dailės mokyklą. Dailininkų grupuočių Ekspresionisti (1919), Rīgas mākslinieku grupa (1920–26), Zāla vārna (1926–39) narys. 1923 lankėsi Berlyne, Dresdene ir Paryžiuje, susipažino su P. Cézanne’o, P. Picasso, J. Griso kūryba. 1924–29 porceliano dekoro dirbtuvėje Baltars Rygoje art deco stiliaus tautiniais motyvais dekoravo porceliano dirbinius (lėkštės Konstrukcija 1926, Vestuvės 1928), dalyvavo pasaulinėse parodose Paryžiuje (1925, 1937), Niujorke (1930). 1929–34 dėstė Rygos nacionalinėje aukštojoje mokykloje. 1934 Rygoje įkūrė savo dailės studiją (veikė iki 1940). 1941 pasitraukė į Gruziją, dirbo kino studijoje Gruzija‑Film.
R. Suta. Natiurmortas su trikampe liniuote (aliejus, 1925, Latvijos nacionalinis dailės muziejus Rygoje)
Nutapė paveikslų (Autoportretas su pypke 1919, Natiurmortas su pjūklu, apie 1920, Arlekinas su gitara 1923, Janis Place su drauge 1927), juose derino realybės ir abstrakcijos elementus. Sukūrė grafikos kūrinių, interjerų, scenovaizdžių ir kostiumų Latvijos nacionalinio operos teatro Rygoje spektakliams (I. Stravinskio baletui Pulčinela, P. Čaikovskio operai Mazepa, abu 1933, G. Puccini operai Manona Lesko 1935), buvo filmo Kaugurų sukilimas (1941, režisierius V. Pūce) dailininkas. Kūryba turi sąsajų su postimpresionizmu, konstruktyvizmu, kubizmu, purizmu, būdinga dekoratyvumas, išgryninti spalvų deriniai. Neteisingai apkaltinus 1944 sušaudytas (1959 reabilituotas). 2008 Rygoje įkurtas R. Sutos ir jo žmonos A. Belcovos muziejus.