romantzmas (pranc. romantisme), kūrėjo pasaulėjautos, meninio vaizdavimo ir retorikos tipas, priešingas mimetiniam, realistiniam, natūralistiniam, klasicistiniam pasaulėvokos modeliui. Romantizmo vaizdų sistemoje vyrauja ne panašumo į tikrovę (gamtos pamėgdžiojimo), bet tikrovės perkūrimo principas, idealizmo, iracionalumo, fantazijos akcentavimas, gamtinė metaforika, organiškos kūrybos samprata, kūrėjo temperamento manifestacijos, antitradicinio maištavimo estetinės nuostatos. Archetipinės prasms romantizmo esama įvairių laikotarpių rašytojų kūryboje: Homero, Aischilo, Sofoklio, Dante’s, M. de Cervanteso, W. Shakespeare’o, t. p. tautosakoje, kurios estetinę vertę romantikai aktualizavo, ja remdamiesi sukūrė savo meno teoriją.

Lietuvoje toks pasaulėjautos ir meninio vaizdavimo tipas būdingas A. Strazdui, J. Basanavičiui, J. A. Herbačiauskui, Šatrijos Raganai, J. Tumui-Vaižgantui, S. Nėriai, K. Borutai, J. Degutytei ir kitiems.

2271

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką