romantizmas Lietuvos muzikoje

S. Moniuszkos portretas (apie 1870, fotografas J. Mieczkowskis)

romantzmas Lietuvõs mùzikoje. Lietuvių muzikoje romantizmas iškėlė liaudies dainų vertę, įtvirtino originalios kūrybos dainą kaip visuomenei svarbų žanrą. Su romantizmo sąjūdžiu susijusios pirmosios muzikinės lietuvių liaudies dainų publikacijos, stilizacijos, harmonizacijos (apie1830), istorinio patriotinio turinio dainų atsiradimas (Silvestras Valiūnas, A. Baranauskas). Žymiausias 19 a. vidurio romantinės krypties kompozitorius Lietuvoje buvo S. Moniuszko (jo dainose ir kantatose yra lietuviškų siužetų, aukštinama Lietuvos senovė). 19 a. pabaigoje ir 20 a. pradžioje lietuvių vokalinės muzikos kūrėjai Č. Sasnauskas, J. Naujalis plėtojo nuosaikų romantinį stilių, kurdami muziką Maironio eilėms savaip papildė jo poetinį romantizmą.

Romantinei krypčiai priskirtina M. Petrausko pirmoji lietuviška opera Birutė (1906); tuo pačiu laiku kūręs M. K. Čiurlionis – plačios skalės neoromantinių tendencijų reiškėjas. Tradicinio romantizmo stiliaus apraiškų yra S. Šimkaus, B. Dvariono, A. Račiūno, S. Vainiūno, V. Klovos ir kai kurių kitų lietuvių kompozitorių kūryboje.

romantizmas muzikoje

L. V. Landsbergis Senieji dainiai / Pergalė 1977 nr. 5; Lietuvos muzikos istorija (1883–1918) Vilnius 2002.

127