Romas Pakalnis
Pakanis Romas 1941 01 04Kirkliai (Daugailių vlsč.) 2020 09 20Vilnius, miškų ūkio inžinierius, ekologas, visuomenės veikėjas. M. Pakalnio ir V. Pakalnio tėvas. Dr. (biomed. m.; biol. m. kand. 1971).
Išsilavinimas ir veikla
Romas Pakalnis
1963 baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją. Nuo 1970 dirbo Botanikos institute, nuo 1981 Kraštovaizdžio ekologijos laboratorijos vadovas. 1984–89 instituto direktoriaus pavaduotojas, 1989–2002 direktorius. Dėstė Vilniaus pedagoginiame universitete (nuo 1993) ir Šiaulių universitete (nuo 2005); profesorius (2001). 1981–85 tarptautinės programos Žmogus ir biosfera Lietuvos nacionalinio komiteto sekretorius. Nuo 1985 šio komiteto pirmininko pavaduotojas. 1988 Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Seimo narys. Savarankiškos Lietuvos komunistų partijos (1989–90) narys. Žurnalo Botanica Lithuanica vyriausiasis redaktorius (nuo 1995). 1992–96 Lietuvos švietimo tarybos pirmininkas. Lietuvos botanikų draugijos prezidentas (nuo 1992). Nuo 1997 E. Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondo prezidentas.
2003–08 Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos pirmininkas. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas (2009–18). Dalyvavo pasitarimuose, simpoziumuose Vokietijoje, Čekijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Švedijoje augalijos ir aplinkos apsaugos, biologinės įvairovės, kraštovaizdžio klausimais. Mokslinės veiklos pagrindinė kryptis – kraštovaizdžio ekologija ir aplinkos apsauga. Paskelbė daugiau kaip 230 mokslinių ir mokslo populiarinamųjų straipsnių.
Knygos
Knygų Kraštovaizdžio ekologija ir estetika (rusų kalba, 1975), Lietuvos augalijos apsaugos pagrindai (1986), Agrarinio kraštovaizdžio ekologinis optimizavimas (rusų kalba, 1987), Gamtos apsauga (1988), Atgimusi Lietuva (2001), mokomosios knygos Kraštovaizdžio ekologija (2012) bendraautoris. Knygos Kraštovaizdžio politikos ištakos (2005) sudarytojas (su K. Ėringiu) ir vienas autorių.
Apdovanojimai
V. Adamkaus premija (1996), Lietuvos nepriklausomybės medalis (2000), Gedimino ordino Karininko kryžius (2002).