Romos klausimas

Ròmos kláusimas, 1861–1929 Italijos vyriausybės ir popiežiaus konfliktas dėl Katalikų Bažnyčios statuso ir valdų. Kilo 1861 03 Turine susirinkusiam pirmajam Italijos parlamentui paskelbus Romą Italijos sostine. Iš pradžių parlamentas negalėjo persikelti į Romą, nes 1849 nuslopinusi Romos respubliką (Italijos revoliucija, 1848–49) čia pasiliko popiežių ginanti Prancūzijos karinė įgula. Popiežius Pijus IX nepripažino Italijos suvienijimo politinių padarinių, 1870 Romoje vykęs pirmasis Vatikano susirinkimas paskelbė popiežiaus neklystamumo dogmą. 1870 kilus Prancūzijos–Prūsijos karui Prancūzijos imperatorius Napoleonas III atšaukė iš Romos savo įgulą, italų visuomenė reikalavo perkelti sostinę į Romą. Italijos karalius Viktoras Emanuelis II pasiūlė Pijui IX taikiai įsileisti Italijos kariuomenę į miestą, bet šis atsisakė. Po simbolinio pasipriešinimo Romą užėmė Italijos kariuomenė, remiantis gyventojų plebiscito rezultatais miestas ir Lacijaus regionas prijungti prie Italijos. Pijus IX atmetė jam pasiūlytas autonominės valdžios garantijas ir reikalavo aiškiai išreikštos nepriklausomybės nuo bet kokios politinės valdžios. Romos klausimas buvo išspręstas 1929 sudarius Laterano susitarimą. Popiežius atsisakė teisės į buvusias valdas Italijoje, Italija pripažino Vatikaną suverenia valstybe, popiežiui buvo išmokėta kompensacija.