Ròmos lietùviai
Pirmieji lietuviai į Romą atvyko dar 15 a. pabaigoje. Romos ir kituose universitetuose studijavo lietuvių didikų vaikų, nemažai savo mokinių į Romą tęsti studijų siųsdavo Vilniaus jėzuitai. Varmijos vyskupo S. Hosijaus iniciatyva prie Išganytojo bažnyčios Romoje lenkų ir lietuvių maldininkams 1578 įsteigta prieglauda (vėliau pavadinta Šv. Stanislovo vardu, ją globojo Žygimanto Augusto sesuo Ona); 1591 Šv. Stanislovo bažnyčią konsekravo Vilniaus vyskupas kardinolas Jurgis Radvila. Bažnyčioje yra 18 a. Romoje gyvenusio dailininko P. Smuglevičiaus paveikslai Šv. Kazimieras, Šv. Stanislovo šlovė.
1798 Romos respublikos karinių pajėgų vadas buvo 1794 sukilimo Lietuvoje veikėjas generolas J. P. Grabovskis. Po 1863–64 sukilimo Romoje kurį laiką gyveno jo veikėjas dailininkas B. Dluskis.
921 Romoje italų kalba leistas politinis laikraštis L’Eco di Lituania. 1926 Romoje lietuviai marijonai įsteigė kolegiją (iš iki 1956 ją baigusių lietuvių kunigų 20 įgijo daktaro, 13 – licenciato laipsnį). 1926–46 Romoje veikė lietuvių draugija Lituania.
Per II pasaulinį karą apie 40 lietuvių, atsidūrusių karo belaisvių stovykloje Romoje, globojo Lietuvos pasiuntinybė prie Šv. Sosto, tėvai jėzuitai. Po II pasaulinio karo lietuvių studijavo Romos ir kituose universitetuose. 1949–63 Romoje dirbo Z. Ivinskis. Iki 1949 Romoje veikė lietuvių bendrabutis (gyveno studentų ir kunigų). 1946 Romoje įsteigta Šv. Kazimiero kolegija (1963 popiežius Paulius VI jai suteikė Popiežiškosios kolegijos titulą), nuo 1955 – italų ir lietuvių kultūrinio bendradarbiavimo centras Amici della Lituania. 1946 vietoj lietuvių draugijos Lituania įkurtas Centrinis lietuvių globos komitetas rūpinosi, kad karo belaisviai lietuviai nebūtų išduoti SSRS, rėmė netekusius teisės dirbti ir gyventi Italijoje, stengėsi jiems parūpinti imigracijos į Pietų Ameriką vizas.
1950 06 Romoje lankantis Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmininkui M. Krupavičiui sudarytas laikinasis komitetas lietuvių bendruomenei steigti. 1952 12 išrinktai Romos apylinkės valdybai (vadinta Lietuvių komitetu) vadovavo prelatas V. Mincevičius. 1970 jis vadovavo Vilniaus Aušros Vartų Gailestingumo Motinos koplyčios (dar vadinama Lietuvos kankinių koplyčia) statybos darbams Šv. Petro bazilikos kriptoje. Romoje išspausdinti Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos du tomai (į italų kalbą išvertė V. Mincevičius). Per Lietuvos sovietinę okupaciją Romos lietuviai, daugiausia kunigai, išlaikė Lietuvos diplomatinę atstovybę prie Šventojo Sosto, Šv. Kazimiero kolegiją, t. p. Vatikano (nuo 1940) ir Romos (nuo 1952) radijo lietuviškas laidas, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto atstovybę, jėzuitų, marijonų ir saleziečių centrus. 1954–84 Romoje veikusi žinių agentūra ELTA Press kas mėnesį italų kalba leido biuletenį, kuriame Italijos visuomenei teikė politinių, kultūros ir religijos žinių apie Lietuvą (redaktorius V. Mincevičius). 1986 Vatikane iškilmingai švenčiant Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejų Italijos lietuvių bendruomenė Romoje surengė spaudos konferenciją apie sovietų represijas Lietuvoje, procesiją Šv. Petro aikštėje, koncertą Vatikano audiencijų salėje ir priėmimą daugiau kaip 500 užsienio lietuvių Šv. Angelo pilies sode, pasirūpino, kad Vatikanas išleistų Lietuvai skirtą pašto ženklų seriją. 1956–90 Romoje veikė atsikūrusi Lietuvių katalikų mokslo akademija, leisti jos leidiniai.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę (1990) Romos ir Vatikano aukštosiose mokyklose studijuoja lietuvių studentų, iki 2005 studijavo ir stažavo kelios dešimtys kunigų iš Lietuvos. 2002 Romoje atkurta Italijos lietuvių bendruomenė (pirmininkė nuo 2016 – Elzė Simonkevičiūtė-Di Meglio). Nuo 2005 veikia lituanistinė mokyklėlė Bitutė.
Oficialiais duomenimis, 2003 Romoje ir Lacijaus srityje gyveno daugiau kaip 170 lietuvių.
-Roma
2271