Romos respublikos asas (255–217 prieš Kristų): a – aversas, b – reversas
Konstancijaus I (valdė 293–306) argenteusas, Antiochijos kalykla: a – aversas, b – reversas
Ròmos monètos, Romos respublikos ir imperijos, jų provincijų pinigai, gaminti iš bronzos, sidabro, bilono, aukso. Apie 4 amžiaus prieš Kristų pradžią pradėtos lieti bronzinės monetos: asai, semiai, triensai, kvadransai (0,25 aso), sekstansai (0,125 aso) ir svarai (0,08 aso). Pietų Italijoje buvo kaldinamos drachmos. Nuo 269 prieš Kristų pradėtos kaldinti sidabrinės monetos – denarai ir jų dalys, per Antrąjį pūnų karą (Pūnų karai) – auksinės monetos (nominalas – 20–60 sestercijų). Maždaug 3 amžiaus prieš Kristų pabaigoje pagrindine pinigų skaičiavimo priemone vietoj aso tapo sestercija. Cezario laikais pradėti kaldinti aureusai. Monetų averse dažniausiai vaizduojami dievai, žmonių atvaizdai – nuo maždaug 110 prieš Kristų (nuo Cezario laikų Senatas galėjo suteikti teisę iki gyvos galvos monetose kaldinti asmens atvaizdą), dinastiją simbolizuojantys atvaizdai; reverse – istorinės ir mitologinės scenos, gyvosios ir negyvosios gamtos objektai. Romos imperijos laikais sidabrinių ir auksinių monetų kalybos teisę turėjo imperatorius, bronzinių – Senatas (žymėtos raidėmis S. C. – ex Senatus consulto). 31 prieš Kristų–244 po Kristaus iš aukso kaldinti aureusai ir kvinarijai, iš sidabro – denarai, antoninianai, iš bronzos – sestercijos, dupondijai, asai, kvadransai. Bronzinės monetos kaldintos pagal al marco principą. 244–476 nustotos kaldinti provincijų monetos. Iš aukso kaldinti aureusai, solidai, iš sidabro – argenteusai, silikvos, miliarisijai, iš bronzos – foliai, numiai (2/5 denaro), centenonialiai, majorinai. Dalies monetų nominalai iki šiol nėra aiškūs, jie apibūdinami pagal dydį ir metalą (vidutinė bronza, didelė bronza). Imperijos laikų monetų averse vaizduojamas imperatorius arba jo šeimos nariai, reverse – istoriniai ir mitologiniai įvykiai, gyvosios ir negyvosios gamtos objektai.
Romos monetos Lietuvoje
Romos monetos iš Saulažolių lobio (1–3 amžius)
Lietuvoje rasta daugiau kaip 1200 Romos monetų, žinoma apie 90 jų radimo vietų. Monetų aptikta 150 kapų 32 pilkapynuose ir kapinynuose (Aukštkiemių kapinynas, Stragnų kapinynas, Lazdininkų kapinynas), 15 lobių (Algimantų lobis, Saulažolių lobis), maždaug 45 pavieniai radiniai. Daugiausiai rasta sestercijų ir sidabrinių denarų, mažiau – dupondijų, antoninianų, asų. Lietuvoje rasta Romos respublikos laikų monetų, kurios į apyvartą galėjo patekti kartu su imperijos monetomis. Daugiausia rasta Antoninų dinastijos (96–192 po Kristaus) – Trajano (11 radimo vietų), Hadriano (13 radimo vietų), Antonino Pijaus (28 radimo vietos), Faustinos (12 radimo vietų), Faustinos jaunesniosios (Marko Aurelijaus žmonos; 20 radimo vietų), Marko Aurelijaus (35 radimo vietos) monetų (iš viso apie 360). Dauguma iš maždaug 60 rastų Severų dinastijos (193–235) monetų nukaldinta valdant Gordianui III. Vėlesnių laikų (3 amžiaus antra pusė–5 amžiaus pradžia) monetų rasta apie 60. Aptikta Romos imperijos rytų (Tomai, Nikėja, Nikomedija), vakarų (Londonas, Lionas, Tryras) provincijose kaldintų monetų. Į Lietuvos teritoriją Romos monetos daugiausiai patekdavo per Vidurinio Dunojaus provinciją. Manoma, monetos, kaip pinigai, galėjo būti naudojamos Vakarų Lietuvoje, kur dažnai lankydavosi Romos imperijos pirkliai.
Lietuvos gyventojų prekybiniai ryšiai I–XIII a. Vilnius 1972; H. Mattingly Roman Coins from the earliest times to the fall of the Western Empire London 1927; M. Michelbertas Roemische Münzen in den Graberfeldern Litauens /Archeologia Baltica 1995 t. 1; M. Abramzon Monety kak sredstvo propagandy oficial’noj politiki Rimskoj imperii Moskva 1995.
869