Ròmos sjungininkai, Romos po 338 pr. Kr. pajungtos Italijos bendruomenės. Negalėjo įgyvendinti savarankiškos užsienio politikos, per karus privalėjo tiekti romėnams kariuomenės ir materialių vertybių, atiduoti romėnų kolonistams dalį žemių.
Privilegijuotąją grupę sudarė vadinamieji lotyniškieji sąjungininkai. Jie turėjo savivaldą, naudojosi kai kuriomis Romos pilietybės teisėmis. Šiai grupei priklausė Tibūro, Prenestės, sabinų ir volskų miestai.
Atskirą grupę sudarė Italijos graikų poliai, kurių dauguma buvo Romos sąjungininkai, turėjo savivaldą, bet jų gyventojai neturėjo romėnų teisių.
Žemiausiąją Romos sąjungininkų grupę sudarė vadinamieji dediticijai. Jų savivalda buvo labai menka, Romos pilietybės teisių gyventojai neturėjo. Dediticijais tapo pralaimėję Romai Samnitų karus (343–290 pr. Kr.) samnitų federacijos nariai, vėliau galai.
Po Sąjungininkų karo (91–88 po Kr.) visiems Romos sąjungininkams italikams romėnai suteikė Romos pilietybės teises, bet italikų bendruomenės faktiškai buvo paverstos municipijais.
-lotyniškieji sąjungininkai; -dediticijai; -sąjungininkai