Romuáldas, Romualdas iš Camaldoli, Romuáldas Raveniẽtis (lot. Romualdus) apie 951Ravena 1027 06 19Val di Castro (Ankonos provincija; 1481 palaikai perlaidoti Šv. Blažiejaus bažnyčioje Fabriane), vienuolis. Šventasis (1595; šventė – birželio 19). Kamaldulių kongreacijos įkūrėjas. Būdamas 20 m. įstojo į benediktinų vienuolyną prie Ravenos (norėjo atpirkti tėvo, dvikovoje nužudžiusio žmogų, nuodėmę). Siekdamas asketiškesnio gyvenimo ėmėsi reformuoti benediktinų ordiną. 978 išvyko į Kataloniją ir įkūrė eremą; tuo metu apie Romualdą imta kalbėti kaip apie šventąjį. Vėliau Romualdas tapo Šv. Apolinaro vienuolyno Ravenoje abatu (Šventosios Romos imperatorius Otonas III tikėjosi Romualdo padedamas reformuoti vienuolijas), bet 999 atsisakė abato pareigų ir vėl pasirinko atsiskyrėlišką gyvenimo būdą. Apie 1012 atvyko į Toskaną, Campo Maldoli (dabar Camaldoli, prie Arezzo) įkūrė vienuolyną.
Romualdas (dailininkas Angelico, freskos Nukryžiavimas ir šventieji 1441–42 fragmentas, Šv. Morkaus vienuolynas, Florencija)
Romualdas (dailininkas Angelico, freskos Nukryžiavimas ir šventieji 1441–42 fragmentas, Šv. Morkaus vienuolynas, Florencija)
Atributai – kaukolė, atversta knyga, lazda.
Dailėje vaizduojamas baltu kamaldulių abitu vilkintis senis, kartais – vienas jo regėjimų: dangų siekiančiomis kopėčiomis baltai apsirengę jo ordino broliai lipa į dangų, Romualdas su kitais broliais dažniausiai sėdi po medžiu ir žiūri į stebuklingas kopėčias. Kartais vaizduojamas su Benediktu Nursiečiu ir Skolastika.