Rona

Ronà (Rhône), upė Šveicarijoje ir Prancūzijoje. Ilgis 812 km (iš jų 290 km – Šveicarijoje), baseino plotas 99 000 km².

Prasideda iš Ronos ledyno Dammastocko masyve (Uri Alpės Šveicarijoje), apie 1850 m aukštyje. Aukštupys teka į vakarus tarp Berno Alpių (šiaurėje) ir Peninų Alpių (pietuose), toliau – per Ženevos ežerą. Įtekėdama į jį piečiau Montreux Rona sudaro deltą. Išteka iš ežero Ženevoje, nuo jos prasideda Ronos vidurupis. Jura kalnų rytiniu pakraščiu jis teka į pietvakarius, į pietus, daro didelius vingius – pasuka į šiaurės vakarus ir į vakarus. Įtekėjus Sonai Rona vėl pasuka į pietus (nuo Liono prasideda Ronos žemupys) ir Ronos žemuma (susidariusi Ronos grabene) teka tarp Centrinio Masyvo (vakaruose) ir Vakarų Alpių (rytuose). Rona įteka į Viduržemio jūros Liono įlanką sudarydama deltą. Ji prasideda nuo Arles’io: upė pasidalija į 2 šakas – Didžiąją Roną ir Mažąją Roną. Ronos delta – pelkėta Camargue’o lyguma (plotas apie 780 km², kitais duomenimis, daugiau kaip 930 km², apie 1200 km²). Rona kasmet į jūrą nuplukdo iki 60 mln. m³ nešmenų, dėl to delta pasistumia į jūrą 10–50 metrų.

Rona

Didžiausi intakai: Ainas, Sona, Ardèche’as, Gard’as (dešinieji), Arve’as, Isère’as, Drôme’as, Durance’as (kairieji).

Rona patvinsta vasarį–kovą. Vasarą poplūdžius sukelia ledynų tirpsmo vanduo Rona ir jos kairiųjų intakų aukštupiuose. Vidutinis debitas aukščiau Liono 640 m³/s, žemupyje prie Arles’io 1710 m³/s.

Rona (Roquemaure tiltas ir geležinkelio viadukas)

Per Soną, Ronos–Reino kanalą ir kitus kanalus Rona jungiasi su Prancūzijos šiaurinės dalies upių ir Reino baseino vandens kelių sistemomis. Ronos žemupys laivuojamas; iki Liono (nuo jūros) gali plaukti laivai, kurių krovumas 3–5 tūkst. tonų. Dėl uždumblėjusių deltos šakų nuo Arles’io iki Marselio iškastas Marselio–Ronos kanalas. Prie Ronos pastatyta 21 užtvanka, prie jų – hidroelektrinės (bendra galia 2600 MW); didžiausios jų: Génissiat, Donzère’o‑Mondragono, Montélimaro, Vallabrègues’o (visos Prancūzijoje). Yra 6 branduolinės elektrinės (bendra galia 15 260 MW), iš jų didžiausios – Bugey, Cruas, Tricastino (Ronos vanduo naudojamas branduoliniams reaktoriams aušinti). Ronos slėnio šlaituose į pietus nuo Liono – vynuogynai. Ronos žemupio vandeniu drėkinama apie 40 000 ha laukų.

Deltoje yra Camargue’o regioninis gamtos parkas, jame – Camargue’o nacionalinis gamtos rezervatas (daugiau kaip 400 paukščių rūšių, peri flamingai).

Didžiausi miestai prie Ronos: Ženeva (Šveicarija), Lionas, Valence’as, Avinjonas, Arles’is (Prancūzija).

Ronos ir Arveʼo santaka

Rona ties Avinjonu