Ronda (Rònda), miestas Ispanijos pietuose, Andalūzijoje, apie 60 km į vakarus nuo Málagos, Serranía de Rondos kalnagūbryje. 36 700 gyventojų (2010). Miestas įsikūręs ant dviejų kalvų, kurias skiria Guadalevíno upės kanjonas (gylis 160 m), vadinamas Tajo de Ronda. Per jį pastatyti 3 tiltai, iš jų seniausias – arkinis 100 m aukščio Naujasis tiltas. Per Rondą eina Kordobos–Algeciraso geležinkelis ir plentas. Maisto, odos, siuvimo, baldų pramonė. Dailieji amatai (medžio drožinių, keramikos, kalybos, odos, kamščio ir kitų dirbinių gamyba). Rondos apylinkėse auginama alyvmedžiai, citrinmedžiai, vynmedžiai, veisiama avys, arkliai, buliai (koridai). Turizmas (Andalūzijos folkloro šventės, korida). Koridos arena (nuo 1785, seniausia Ispanijoje). Naujojo tilto lankytojų centras, miesto (Mondragono rūmuose), Lara (archeologija, menas), J. Peinado (tapybos), bandolerų (ginkluotų plėšikų), koridos, medžioklės, vyno muziejai. Į rytus nuo Rondos yra Sierra de las Nieveso gamtos parkas.
2271
Architektūra
Išliko miesto siena su vartais (13 a.), arabiškų pirčių fragmentai (13–14 a.), Šv. Sebastijono minaretas (14 amžius). Šventosios Dvasios (1485), Švč. Mergelės Marijos (15–17 a.), Mūsų Tėvo Jėzaus (16 a.) bažnyčios; Šv. Dominyko vienuolynas (16 a.). Markizo iš Salvatierros rūmai (17–18 a.), rotušė (pritaikytas buvęs kareivinių pastatas, 1734, vėliau rekonstruota), neoklasicistinė bulių kovos arena (1785), Naujasis tiltas (1751–93, abiejų architektas J. Martínas de Aldehuela).
2271
Istorija
Dabartinės Rondos vietoje žmonių gyventa nuo neolito laikų. 6 a. pr. Kr. keltiškos gentys čia įkūrė Arundos gyvenvietę. Greta jos vėliau įsikūrė finikiečiai. Per Antrąjį pūnų karą Romos karvedys Scipionas Afrikietis šalia įkūrė nedidelę romėnų tvirtovę, manoma, ji ir davė pradžią dabartiniam miestui. 5 a. Rondą nukariavo svebai, bet 6 a. ją atsiėmė Bizantija. 8 a. Ispaniją nukariavę musulmonai pavertė Rondą beveik neįveikiama tvirtove, ji buvo nedidelės valstybės valdovo rezidencija, kurią tik 1485 nukariavo krikščionys. Ispanijoje pasibaigus rekonkistai Ronda ilgai buvo prievarta į krikščionybę atverstų musulmonų – moriskų – prieglobsčiu, beveik visi jie išžudyti per 1566 moriskų sukilimą. Per 19 a. pradžios Napoleono I Ispanijos kampaniją čia buvo įsitvirtinę vietos patriotai, dėl karo veiksmų ir plėšikavimo labai sumažėjo gyventojų. Ronda labai nukentėjo ir per 1936–39 Ispanijos pilietinį karą (dauguma jos gyventojų buvo respublikonų šalininkai ir po karo emigravo). Miestas atsigavo 20 a. antroje pusėje pradėjus plėtotis bankininkystės verslui.
2271