ròndo (pranc. rondeau – apskritas), griežtos strofinės sandaros eilėraštis su 2 rimais ir keliomis pasikartojančiomis eilutėmis. Įvairių formų – gali būti 8, 13, 15 ar daugiau eilučių. Dažniausiai sudaro 2 penkiaeiliai, tarp kurių įterptas trieilis; pirmõs eilutės pradžia kaip refrenas kartojama po aštuntos ir tryliktos eilučių. Tobulą rondo sudaro 6 ketureiliai, kurių pirmosios strofos visos eilutės sutampa su paskutinėmis kitų 4 strofų eilutėmis, šeštosios pabaiga – su pirmosios pradžia. Klasikiniu rondo laikomas 15 eilučių eilėraštis, kurio pirmieji žodžiai pasikartoja devintoje ir paskutinėje eilutėje. Rondo atsirado 13 a. prancūzų poezijoje, 16–18 a. suklestėjo Vakarų Europos šalių literatūrose. Žymiausias rondo kūrėjas – 16 a. prancūzų poetas C. Marot.
Rondo rūšimis laikoma panašiõs formos rondelis, t. p. artimas trioletas. Anglų poetas A. Ch. Swinburne’as sukūrė angliškąjį (anglų kalba roundel) prancūziškojo rondo variantą (eilėraščių rinkinys Rondo amžius / A Century of Roundels 1883): trijų posmų eilėraštis, kurį sudaro 9 vienodo skiemenų skaičiaus eilutės ir po trečios bei paskutinės eilutės dalį pirmosios eilutės atkartojantis refrenas.
Rondo yra sukūrę J. Aistis, A. Baltakis, V. Mačernis, S. Nėris ir kiti.
3141