ròndo (pranc. rondeau – apskritas), muzikos forma, pagrįsta svarbiausios, nekintančios teminės padalos (refreno) kaitaliojimu su naujos arba artimos tematikos padalomis (epizodais, kupletais, intermedijomis).
Rondo ištakos – posminė daina su nekintančiu priedainiu. Pagrindiniai rondo tipai: kupletinis, moduliacinis, klasikinis, siuitinis. Kupletinį (senovinį, prancūzų klavesinininkų) rondo 17 a. pabaigoje–18 a. pradžioje vartojo instrumentinių miniatiūrų kūrėjai (rondeau). Šis rondo – vienatemis ir vienatonacinis. Jo refrenas (dar vadintas didžiuoju kupletu arba rondeau) – kvadratinės struktūros, pasikartojančio tematizmo periodas, skambantis tik pagrindinėje tonacijoje, o epizodai (vadinamieji kupletai) – refreno medžiagą plėtojančios dalys artimos giminystės tonacijose. Moduliacinis rondo būdingas 17–18 a. instrumentinių koncertų pirmajai daliai ir finalui (senovinė koncertinė forma). Jo refrenas (tema) – viso orkestro atliekamas didelės apimties polifoninis periodas, epizodai (vadinamosios intermedijos) – skaidresnės faktūros, laisvo moduliacinio muzikinio plėtojimo etapai. Tiksli refreno repriza (da capo) dažniausiai suskamba tik formos pabaigoje, o kitos reprizos yra varijuotos, išplėtotos arba sutrumpintos ir dažniausiai skamba ne pagrindinėje tonacijoje.
Klasikinio (Vienos klasicistų) rondo forma 18 a. antroje pusėje–19 a. pradžioje dažniausiai buvo kuriamas sonatinio simfoninio ciklo finalas, kartais ir savarankiški kūriniai. Šis rondo yra daugiatonacinis ir daugiatemis. Būdinga 5 dalių struktūra: 3 refreno parodymai ir 2 epizodai.
Siuitinis, arba romantikų rondo, – 19 a. pirmoje pusėje vartota daugiadalė (10 ir daugiau dalių) forma, artima miniatiūrų ciklui (pvz., R. Schumanno Vienos karnavalo I dalis, M. Musorgskio Parodos paveikslėliai, C. Saint‑Saёnso Introdukcija ir rondo capriccioso smuikui ir orkestrui). 19 a. pabaigoje–20 a. vartojami įvairūs rondo tipai. Rondo forma aptinkama sceniniuose (I. Stravinskio baletas Petruška, IV paveikslas, V. Laurušo opera Paklydę paukščiai) ir kituose stambios formos kūriniuose (R. Strausso simfoninė poema Tilio Ulenšpygelio linksmosios išdaigos). Rondo formos bruožai šiuolaikinėje muzikoje suliejami su kitomis formomis.
rondeau (prancūzų muzikos žanras, rondo atmaina)
rondeau (13–15 a. vokalinis ar vokalinis instrumentinis žanras)
2309
1571