Landfield Ronnie (Ronis Lándfildas) 1947 01 09Niujorkas, Jungtinių Amerikos Valstijų tapytojas. Lyrinės abstrakcijos atstovas. 1962 mokėsi Studentų meno lygoje Niujorke (nuo 1994 čia dėsto). 1963 tobulinosi Kansas City (Misūrio valstija) meno institute, 1964–65 – San Francisco meno institute, 1964 – Kalifornijos universitete Berkeley. Nuo 1965 gyvena Niujorke, 1975–89 dėstė Vizualiųjų menų mokykloje.
Ankstyvosios kūrybos laikotarpiu patyrė abstrakčiojo ekspresionizmo ir minimalizmo įtaką, kūrė griežtosios formos tapybos stiliumi (Pakraščių tapyba 1964–66); didelę įtaką R. Landfieldui padarė kinų peizažinė tapyba. Išgarsėjo 20 a. 7 dešimtmečio viduryje, pradėjęs plėtoti spontanišką spalvos lauko tapybą. Sukūrė sodraus kolorito paveikslų ciklų, kuriuose vyrauja viena ar kelios didelės spalvinės dėmės, būdinga skaidrus, vienur lyg išskalautas, kitur keliasluoksnis, tarsi vibruojantis paviršius (tapė daugiausia akrilu, akvarele, pastele): Williamui Blake’ui (1968), Bet kurią dieną, Deimantinis ežeras, Elijas (visi 1969).
1972–85 daug eksperimentavo. Abstrakcijose išryškėjo konstruktyvistinės plastikos elementai (linijos, kvadratinių formų užuominos), jie rėmina laisvai išsiliejusias spalvų dėmes, suteikia vaizdui sąlyginumo: Iš prieangio į rojų, Pavasarinis prisikėlimas (abu 1982), Pavasario apeigos, Žiemos drugelis, Rojaus vizija (visi 1985), Potvynis (1999). Nuo 20 a. 8 dešimtmečio tapo ir gamtoje (daugiausia vasarą kalnuose – Karibuose, Jutoje, Arizonoje, Kalifornijoje, Niujorko apylinkėse), šiuose paveiksluose sukurtas gilumos, tūrio, švytėjimo, mirgėjimo įspūdis, perteikta konkrečios vietovės ar gamtos reiškinio specifika. Vėlyvuosiuose cikluose (nuo maždaug 2000) įsivyravo peizažinė kompozicinė schema – vaivorykštės spektrą, žemės ir dangaus tolių išklotinę primenančių spalvų juostos. R. Landfieldas abstrakčiomis priemonėmis siekia kurti pakylėtą nuotaiką, vaizduoti pirmapradžio, Dievo sukurto gamtovaizdžio didybę ir grožį (Radikali šviesa, 1996, Ką sakė Gauguinas 1998–2000, Grįžimas namo, Kylanti saulė, Angelas vėjyje, Upės krantas, visi 2019).
Parašė esė apie abstrakčiąją tapybą (Lyrical abstraction / Lyrinė abstrakcija 1995), kuravo parodų (Seven Painters / Septyni tapytojai 1995, SoHo rajone Niujorke).
Pelnė Pollocko-Krasner fondo apdovanojimų (1995, 2001, 2013). Kūrinių turi Metropolitano meno muziejus, Whitney Amerikos meno muziejus, Bruklino muziejus (visi Niujorke), Čikagos meno institutas ir kitos institucijos.
2648