rópės, dvimečiai augalai. Priklauso paprastosios ropės tipiniam porūšiui (Brassica rapa subsp. rapa). Ropės yra šakniavaisinės ir lapinės daržovės arba pašariniai augalai, dažniausiai auginami vidutiniškai šilto klimato srityse. Šakniavaisiai rutuliški, plokštoko rutulio, kartais verpstės pavidalo, baltos, geltonos, rausvos, rusvos ar violetinės spalvos odele ir baltu, geltonu ar rausvu minkštimu, dažniausiai 5–10 cm, pašarinių veislių – 20 cm ar didesnio skersmens. Šakniavaisis susidaro iš stiebo apatinės ir liemeninės šaknies viršutinės dalies.
ropės
ropių laukas rudenį
Vartojimas
Maistui ropių šakniavaisiai vartojami švieži, virti, kepti arba troškinti. Jauni lapai naudojami salotoms.
Maistinės savybės
Ropių šakniavaisiuose būna iki 4,5 % angliavandenių, apie 0,2 % riebalų, apie 1 % baltymų, vitaminų A, C, K, B9, gana daug kalcio.
Auginimas
Ropės sėjamos nuo pavasario iki vasaros pradžios. Šakniavaisiai užauga per 65–75 dienas. Gerai auga drėgname, trąšiame, drėgmei laidžiame priesmėlio ar lengvo priemolio dirvožemyje. Stingant drėgmės šakniavaisiai apkarsta.
Istorija
Europoje ropės pradėtos auginti ne vėliau kaip 7 a. prieš Kristų. Iki 17 a. pabaigoje ropės buvo vieni iš svarbiausių maistinių augalų. Plačiau buvo auginamos iki 18 a. pabaigos, vėliau jas beveik visiškai išstūmė bulvės.
ropės
849