roplia (Reptilia), reptlijos (lot. reptilis – ropojantis, šliaužiantis), chordinių (Chordata) tipo stuburinių gyvūnų klasė. 6 poklasiai (su iškastiniais): anapsidai, ichtiopterigijai (Ichthyopterygia), sinaptozaurai, lepidozaurai, archozaurai ir sinapsidai. Dabartiniai ropliai skirstomi į 4 būrius: vėžliai (priklauso anapsidams), snapagalviai, žvynaropliai (abu priklauso lepidozaurams) ir krokodilai (priklauso archozaurams); apie 6000 rūšių. Ropliai paplitę beveik visame pasaulyje, išskyrus poliarines sritis, daugiausia jų tropinio klimato juostose.
Roplių kūnas nuo 3 cm iki 11 m ilgio (pvz., anakondos), masė iki 400 kg (pvz., dramblinio vėžlio). Oda beveik be liaukų. Jos epidermis (viršutinis sluoksnis) suragėjęs, virtęs raginiais žvynais arba raginiais skydeliais, kurie saugo kūną ne tik nuo sužalojimų, bet ir nuo išdžiūvimo. Dermoje (vidiniame sluoksnyje) yra nervų, kraujagyslių ir epidermį maitinančių ląstelių. Ropliai keičia žvynus nusinerdami iš karto (pvz., gyvatės) arba gabalėliais ar skiautėmis (pvz., driežai, krokodilai) išorinį odos sluoksnį. Žvynai yra įvairios formos, dydžio ir pigmentacijos. Kai kuriems ropliams (pvz., driežų patinams) būdingos iš žvynų susidariusios skiauterės, ragai ir kiti demonstravimui skirti dariniai. Vidaus griaučiai beveik visai sukaulėję. Vidinė kaukolė susideda iš odos kaulų. Kai kurie kaukolės kaulai per evoliuciją iš dalies sunyko, atsirado smilkinio angų (dažniausiai 2), kaulų liekanos virto smilkinio lankais. Vienų roplių (pvz., tuataros, krokodilų) išliko arba smilkinio lankai, kitų (pvz., driežų) – tik viršutinis, dar kitų (pvz., gyvačių) – abu smilkinio lankai sunyko. Apatinį žandą su kaukole jungia kvadrato kaulas. Stuburas (išskyrus gyvačių ir bekojų driežų) susideda iš kaklo, liemens, kryžmens ir uodegos dalių. Krūtinės slanksteliai su ilgais šonkauliais, kurie su krūtinkauliu sudaro krūtinės ląstą. Ropliai turi priekines ir užpakalines galūnes (išskyrus gyvates ir gluodenus). Priekinės smegenys ir smegenėlės gerai išsivysčiusios. Kvėpavimo organus sudaro ilgos trachėjos, bronchai ir plaučiai. Širdis 3 kamerų: 2 prieširdžiai ir skilvelis; skilvelyje yra neištisinė išilginė pertvara (ištisinė tik krokodilų). Ropliams būdinga gera uoslė. Gyvatės ir dauguma driežų burnoje turi vadinamąjį Jacobsono organą, kuriame analizuojami iš aplinkos, kaišiojant liežuvį, surinkti kvapai. Duobagalvės gyvatės, kai kurie smaugliai ir pitonai tarp akių ir šnervių turi porą termolokatorių – duobučių pavidalo organų su jautria membrana. Jais šie ropliai gali tiksliai rasti graužikus, kuriais minta. Driežų ir tuatarų kaukolės viršuje yra šviesiai jautri vieta – vadinamoji trečioji akis, padedanti prisitaikyti prie temperatūros režimo. Šalinimo organai yra antriniai (metanefriniai) inkstai. Šlapimtakiai atsiveria į kloaką. Dauguma roplių turi šlapimo pūslę.
Ropliai gyvena sausumoje, kai kurie gėluosiuose vandenyse ir jūrose. Kūno spalva dauguma gerai prisitaikę prie aplinkos. Kai kurių rūšių ropliai (pvz., chameleonai) geba keisti kūno spalvą ir piešinį pagal išorės dirgiklius (temperatūrą, šviesą, drėgmę, šaltį). Yra roplių, kurie pajutę pavojų gąsdina: pakelia galvą, išskleidžia apykaklę (pvz., apykaklėtasis driežas), iškelia kūno priekį, išpučia kaklą (pvz., kobros). Ropliai labai priklauso nuo aplinkos temperatūros, nes jų medžiagų apykaita labai lėta. Ropliai šaltąjį metų laiką praleidžia įmigę. Vieni minta vabzdžiais, kiti – žuvimis ir kitais stuburiniais, dar kiti – augalais. Apvaisinimas vidinis. Patinai (išskyrus tuataras) turi kopuliacijos organą (gyvačių ir driežų jis porinis). Kai kurie ropliai dauginimosi metu skleidžia garsus, daugelio driežų rūšių patinai demonstruoja ryškias skiauteres arba odos raukšles, dar kitų rūšių patinai (pvz., juodosios mambos) kaunasi dėl patelių. Dauguma roplių deda kiaušinius, juos užkasa į smėlį, pūvančius lapus. Kiaušiniai gali būti kietu lukštu kaip ir paukščių, tačiau daugumos roplių kiaušinių dangalas odiškas, kuris besivystančiam embrionui praleidžia deguonį ir vandenį. Embrionas vystosi nuo kelių dienų iki kelių mėnesių, kartais metus (pvz., tuatarų). Jaunikliai išsirita išsivystę, nėra lervos stadijos. Gyvavedžių roplių (pvz., gyvavedžio driežo) patelės kiaušinius nešioja tol, kol juose susiformuoja jaunikliai, kurie išsirita kiaušiniams patekus į išorę.
Seniausieji iškastiniai ropliai buvo kotilozaurai. Karbono pabaigoje atsirado sinapsidų, perme jie buvo paplitę visuose žemynuose, triase iš jų išsivystė žinduoliai. Gausiausi ir įvairiausi buvo mezozojinėje eroje gyvenę archozaurai. Iš jų juros periode išsivystė paukščiai. Dauguma roplių grupių išnyko mezozojinės eros pabaigoje.
Kai kurių rūšių roplių (pvz., vėžlių) mėsa ir kiaušiniai valgomi. Iš krokodilų, didelių gyvačių, driežų odos gaminami galanterijos įvairūs dirbiniai, iš gyvačių nuodų – vaistai. Roplius tiria zoologijos šaka – herpetologija. Lietuvoje gyvena 7 roplių rūšys (Lietuvos ropliai).
1284