Røros (Riòrusas), miestas Norvegijos vidurinėje dalyje, Trøndelago fiulkėje, į pietryčius nuo Trondheimo, Glåmos aukštupio slėnyje.
3836 gyventojai (2022). Geležinkeliai į Trondheimą, Oslą, plentas į Švedijos miestus. Oro uostas. Stiklo gamyba. Turizmas.
Røroso muziejus (atstatytas buvusios vario lydyklos Smelthytta pastatas, Nyberget ir Olavsgruva vario kasyklų šachtos, Doktortjønna poilsio parkas ir Femund’o markos nacionalinio parko centras, Sleggveien gatvė). Vario ir sidabro dirbinių, keramikos galerija. Kasmetinė žiemos mugė.
Architektūra
senieji vario rūdkasių gyvenamieji namai Rørose
Vario rūdkasių miestas (šachtos eksploatuotos nuo 17 a. vidurio iki 1977) ir jo apylinkių kraštovaizdis – pasaulio paveldo vertybė (nuo 1980). Kalvotame taisyklingo plano mieste išliko apie 2000 rąstinių medinių (dauguma dervuotomis sienomis) vieno arba dviejų aukštų gyvenamųjų namų (dažniausiai su vidiniais kiemais), vario lydyklos pastatas (Femundshytta), vandens tiekimo sistema, žiemos transporto kelias.
Istorija
Miestas ėmė kurtis 1644 pradėjus eksploatuoti jo apylinkių vario rūdos telkinius. 1678 ir 1679 sudegintas Švedijos kariuomenės. Atstatytas, 1718 vėl užimtas švedų (šįkart išliko nesugriautas). 1838 gavo savivaldos teises. 18–19 a. Røroso šachtos plėtojosi itin sparčiai, 19 a. antroje pusėje čia pradėta naudoti naujausius mokslo ir technikos išradimus (dinamitą, elektrą, gręžimo įrenginius), amžiaus pabaigoje Røroso liejyklose pradėta taikyti vadinamąjį Bessemerio procesą. 1877 iki Røroso nutiestas geležinkelis. 1896 Røroso gatvės buvo apšviestos elektros lemputėmis.
2271