Roš Hašanà, Roš ha‑Šana (hebr. metų galva), judėjų Naujieji metai. Roš Hašana švenčiama tišrei (atitinka rugsėjį–spalį) mėnesio 1 ir 2 dienomis. Manoma, šventė, nors ir be tikslaus pavadinimo, pirmą kartą paminėta Kunigų knygoje: Septinto mėnesio pirmą dieną švęsite visiško poilsio dieną šventa sueiga, pažymėta rago skardėjimu (Kun 23, 24); šis ragas – šofaras – svarbiausias šventės atributas. Jo skambesys simbolizuoja, kad Dievas yra Karalius, nes karūnuojant visuomet skamba pučiamojo instrumento garsai. Manoma, šofaras žadina atgailai, saugo nuo šėtono gundymų, jo skambesys primena raudą dėl padarytų nuodėmių. Šofaras gali būti gaminamas iš bet kokio gyvulio rago, išskyrus jaučio, nes šis siejamas su bibliniu pasakojimu apie aukso veršį. Labiausiai paplitęs avino ragas, nes simbolizuoja pasakojimą apie Izaoko aukojimą, kai vietoj šio buvo paaukotas avinas.
Izraelyje Roš Hašana švenčiama 1 dieną, kitur – 2 dienas. Rabinistinėje tradicijoje pasakojama, kad Roš Hašanos dieną buvo pradėtas kurti pasaulis. Ji vadinama ir Teismo diena, nes manoma, kad tą dieną Dievas kaip Karalius sėdasi į savo sostą, kad nuspręstų kiekvieno žmogaus likimą kitiems metams. Danguje atsiveria 3 knygos: gyvenimo knygoje surašyti visiškų teisuolių vardai, mirties knygoje – visiškų nusidėjėlių, o trečioje – nepriklausančiųjų nei pirmam, nei antram sąrašui. 10 dienų (nuo Roš Hašanos iki Jom Kipuro) besimeldžiantys ir nuoširdžiai atgailaujantys už blogus darbus gali pakliūti į teisuolių gyvenimo knygą, į kurią įrašyti kitus metus gyventų nebaudžiami ir sėkmingai. Manoma, net mirusieji prašo pasigailėti gyvųjų. Yra paprotys per Roš Hašaną sveikinti tokiais žodžiais: Kad būtum įrašytas (į gyvenimo knygą) geriems metams. Roš Hašana yra persmelkta pagarbia Dievo baime, vyrauja rimta nuotaika, kartu – viltis, kad užuot teisęs, Dievas parodys gailestingumą.
Tradiciniai valgiai (duona, medus, obuolys) simbolizuoja sėkmę, viltį ir turtą. Manoma, būtent Roš Hašanos dieną Ezra skaitė žmonėms Įstatymą, o kai visi apsiverkė, valdytojas Nehemijas paragino: Eikite, valgykite rinktinių valgių ir gerkite saldžių gėrimų (…), nes ši diena šventa mūsų Viešpačiui (Neh 8, 10). Per Roš Hašaną valgoma ir gyvulio ar žuvies galva, kuri simbolizuoja, kad kitais metais žmogus visur turi būti priekyje, o ne uodegoje. Kai kur paplitęs paprotys duonos paplotėlius kepti kopėčių pavidalo, nes jos simbolizuoja ateinančiais metais žmogų lydėsiančius pakilimus ir nuopolius.
Sinagogoje vyrauja balta spalva (tyrumo simbolis), rabinas su chazanu (giedotoju) vilki specialų baltą drabužį (kitelį). Pirmosios Roš Hašanos dienos popietę atliekama tašlich (hebrajų kalba – išsiųsti) apeiga: stovima šalia tekančio ar judančio vandens (upė, jūra) telkinio, simboliškai į vandenį išmetamos nuodėmės. Giedamos atgailos psalmės, skaitomos Biblijos eilutės, kuriose minima atgaila, ir maldos. Žmonės į vandenį iškrato tuščias kišenes arba išberia trupinius (simbolizuoja nuodėmes). Šis paprotys paremtas pranašo Michėjo žodžiais: Tu įmesi į gelmes visas mūsų nuodėmes (Mch 7, 19). Susijęs dar ir su tuo, kad vandenyje plaukioja žuvys, jų visuomet atmerktos akys simbolizuoja amžinai stebinčias Dievo akis. Sinagogoje skaitomos Biblijos eilutės, kuriose minimas šofaras, Dievo Karaliaus įvaizdis ir kalbama, kad Dievas mūsų neužmiršo.
2182