Bonheur Rosa (Roza Bonèr), tikrieji vardai Marie‑Rosalie 1822 03 16Bordeaux 1899 05 25Thomery (Senos ir Marnos departamentas; palaidota Paryžiuje), prancūzų tapytoja. Animalistinio žanro atstovė.
Rosa Bonheur (fotografas André-Adolpheʼas-Eugèneʼas Disdéri)
Vaikystėje mama ją skatino abėcėlės raides įsivaizduoti ir nupiešti kaip įvairius gyvūnus. Vėliau dailės mokėsi pas tėvą tapytoją Raymond’ą Bonheurą (1796–1849), pradėjo piešti naminius gyvulius ganyklose. Nuo 14 m. kopijavo Luvre (daugiausia N. Pousino, P. P. Rubenso, t. p. P. Potterio, S. Rosos, K. Dujardino paveikslus). 1841 pirmą kartą dalyvavo Salone su paveikslais Du triušiai bei Ožkos ir avys (Salone kūrinius reguliariai eksponavo iki 1855; 1848 apdovanota aukso medaliu). 1842, kad galėtų studijuoti gyvūnų anatomiją, pradėjo lankytis skerdyklose Paryžiaus apylinkėse (norėdama tai daryti neatkreipdama dėmesio į save kaip į moterį, gavo policijos leidimą nešioti kelnes). Šiuo tikslu lankėsi ir Alfort’o nacionalinėje veterinarijos mokykloje Paryžiuje; bičiuliavosi su tėvu ir sūnumi zoologais É. Geoffroy Saint‑Hilaire’u ir Isodore’u Geoffroy Saint‑Hilaire’u (1805–61). Savo sukurtas detalias gyvūnų studijas R. Bonheur vėliau panaudojo savo tapybos ir skulptūros kūriniams.
1849–60 vadovavo (padedama sesers Juliette) merginoms skirtai valstybės dotuojamai piešimo mokyklai (École impériale gratuite de dessin pour demoiselles; šį postą perėmė po tėvo mirties) Paryžiuje. 1850 lankėsi Pirėnuose, 1855 – Anglijoje, Škotijoje; kelionių metu kalnų ganyklose nutapė daug etiudų, kuriais naudojosi visą gyvenimą. Jungtinėje Karalystėje R. Bonheur buvo ypač populiari, čia plito jos kūrinių nuotraukos, pagal juos atlikti grafikos atspaudai; dailininkę asmeniškai priėmė karalienė Viktorija. Buvo gerai žinoma ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.
1859 iš paveikslų praturtėjusi R. Bonheur nusipirko dvarą netoli Fontainebleau miško, laikė daug įvairių gyvūnų (ir laukinių – gemzių, elnių, liūtų).
Kūryba
R. Bonheur meistriškuose animalistiniuose kūriniuose atsispindi jos atidus ir empatiškas žvilgsnis į gamtą; įtakos kūrybai turėjo G. Sand vadinamieji kaimiški romanai (romans champêtres), H. F. R. de Lamennais raštai. Gyvūnus dailininkė vaizdavo jų kasdienėje aplinkoje, sukurdama išradingas, kartais itin dinamiškas kompozicijas, t. p. nutapė gyvūnų atvaizdų stambiu planu (Brizo, piemens šuo 1864, Barbujis, Martenas, terjeras, abu 1879); paveiksluose gyvūnai vaizduojami su meile, bet be perdėto sentimentalumo, perteikiant jų specifiškumą, paslaptingumą. Sukūrė ir kamerinio formato, ir monumentalių paveikslų. Jie realistiniai, turi romantizmo bruožų. Detalumas, anatominis tikslumas juose derinami su jautrumu spalvai, ekspresyvumu, dramatiško judesio perteikimu, kruopšti tapysena paįvairinama laisvesnio potėpio plotais.
R. Bonheur. Skalikas Brikė (aliejus, apie 1856, Metropolitano meno muziejus Niujorke)
R. Bonheur. Arklių turgus (aliejus, 1852–55, Metropolitano meno muziejus Niujorke)
Vienas žymiausių R. Bonheur paveikslų – Arklių turgus (1852–55), jame ryšku anglų tapytojo George’o Stubbso (1724–1806), žinomo daugiausia dėl savo kompozicijų su arkliais, T. Géricault, E. Delacroix kūrinių, t. p. Partenono frizo horeljefų įtaka. Sulaukęs didelės sėkmės Salone šis kūrinys buvo rodomas įvairiuose Prancūzijos, vėliau Anglijos bei Jungtinių Amerikos Valstijų miestuose (keliskart perparduotą paveikslą 1887 įsigijo turtingas kolekcininkas ir padovanojo Metropolitano meno muziejui Niujorke).
Kiti žymūs kūriniai: Arimas Nivernais (1849), Laukinė katė (1850), Šienapjūtė Auvergne’ėje (1855), Skalikas Brikė (apie 1856), Kalnų piemuo (1859), Elnio šeima, Avys prie jūros (abu 1865), Kaimenės valdovas, Į kitą ganyklą (abu 1868), Šernai ant sniego (1872–77), Ispanų mulų varovai kerta Pirėnų kalnus (1875), Girios karalius (1878), Veršelių atjunkymas (1879), Liūtas kalnuoto peizažo fone (1880), Williamo Fredericko Cody, žinomo kaip Buffalo Bill, portretas (1889). Sukūrė ir skulptūrų (Jaučio studija 1843, Avis).
Po R. Bonheur mirties jos kūryba palaipsniui buvo užmiršta. Susidomėjimą menininke 20 a. pabaigoje atgaivino feministinės meno istorijos atstovės; ji tapo viena simbolinių feminizmo figūrų. 2022 R. Bonheur gimimo 200‑ųjų metinių proga Orsay muziejus Paryžiuje ir Bordeaux dailės muziejus surengė dailininkės retrospektyvinę parodą.
Kūriniai muziejuose
R. Bonheur kūrinių turi Nacionalinis Fontainebleau rūmų muziejus, Bordeaux dailės muziejus, Nacionalinė galerija Londone, Minneapolio meno institutas, Metropolitano meno muziejus Niujorke ir kiti.
Apdovanojimai
Buvo pirmoji moteris menininkė, apdovanota Prancūzijos Garbės legiono ordinu (Riterio kryžiumi, 1865); 1894 tapo pirmąja moterimi, kuriai paskirtas šio ordino Karininko kryžius. Pelnė Pasaulinės parodos Paryžiuje (1855) aukso medalį, Leopoldo ordiną (Belgija, 1880), Izabelės Katalikės ordino Komandoro kryžių (Ispanija, abu 1880), kitų apdovanojimų.
Atminimo įamžinimas
Thomery veikia R. Bonheur studijos muziejus (dar žinomas kaip Château de By). Rosos Bonheur vardu pavadintas krateris Veneroje. Bordeaux stovi menininkei skirtas paminklas.
Rosos Bonheur portretas (dailininkas Édouardʼas Louis Dubufeʼas, jaučio figūrą nutapė pati R. Bonheur, aliejus, 1857, Versalio rūmų muziejus)
R. Bonheur. Veršelių atjunkymas (aliejus, 1879, Metropolitano meno muziejus Niujorke)