Rosmertà, keltų deivė. Minima daugelyje istorinių šaltinių. Tikėta, globoja derlingumą, buvo siejama su gamtos sezonų ciklais, šviesa, šiluma, tapatinta su gyvybę teikiančia galia (vardas Rosmerta dažniausiai aiškinamas kaip Didžioji aprūpintoja, Didžioji globėja). Manoma, galėjo būti pagerbiama per padėkos už derlių šventę Lugnasadą (rugpjūčio 1 dieną). Keletoje paminėjimų sakoma, kad Rosmerta globoja slaugančius, gydančius žmones.
Laikyta galų dievo Teutato (Julijaus Cezario veikale Galų karo užrašai / Commentarii de bello Gallico 52–51 prieš Kristų tapatintas su Merkurijumi; Lukano veikalo Farsalija, arba Apie pilietinį karą / Bellum civile sive Pharsalia komentatoriai prilygina Teutatą Merkurijui arba Marsui) sutuoktine. Išlikę Teutatą ir Rosmertą vaizduojančių reljefų (rasti Eisenberge, Autune). Manoma, tai atspindi gentį arba kraštą globojančio dievo sąjungą su Deive Motina, garantuojančia žemės derlingumą. Rosmerta vaizduota ir viena (išlikusi bronzinė skulptūra, rasta Annecy), jos atributai – gausybės ragas, vaisių krepšys.