Rösseno kultūra (Rèseno kultūrà), vidurinio neolito archeologinė kultūra.
Gyvavo 4800–4600 pr. Kr. Elbės vidurupyje, Reino pakrantėse ir Dunojaus aukštupyje. 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje išskyrė vokiečių archeologas A. Götze pagal 1870 tirtą Rösseno kapinyną. Žmonės gyveno ilguose iki 50–55 m ilgio pastatuose, gyvenvietės įtvirtintos rąstinių tvorų eilėmis.
Gyventojai vertėsi medžiokle, žvejyba, gyvulininkyste, žemdirbyste. Iš titnago gamino peilius, strėlių antgalius, iš minkštesnių akmenų – verpstukus, karolius, iš kietesnių – kirvius. Iš molio lipdė profiliuotus, į taures panašius puodus su ąselėmis, juos puošė badytiniais ir įspaudų ornamentais. Mirusiuosius laidojo nedegintus kapinynuose; įkapės – ginklai ir darbo įrankiai.
3044