Rostock (Ròstokas), miestas Vokietijos šiaurės rytuose, Meklenburgo‑Pomeranijos žemėje, abipus Warnowo upės (teka į Baltijos jūros Meklenburgo įlanką) estuarijos.
Rostocko vaizdas iš Šv. Petro bažnyčios bokšto
208 400 gyventojų (2021). Didesnioji Rostocko dalis yra Warnowo kairiajame krante; abi dalis po upe jungia tunelis. Jūrų prekybos ir žvejybos uostas, jo priešuostis ir keleivių uostas – Rostocko dalis Warnemünde (apie 12 km į šiaurę nuo Rostocko centro, prie Meklenburgo įlankos; 1934 prijungta prie Rostocko). Keltai į Gedserį (Danija), Trelleborgą (Švedija), Gdynę (Lenkija), Helsinkį (Suomija). 2008 keltais pervežta 2,4 mln. keleivių, 13,7 mln. t krovinių. Geležinkeliai ir plentai į Berlyną, Schweriną, Hamburgą, Stralsundą. Rostocko‑Laagės oro uostas.
Laivų statyba ir remontas (Aker Warnow Werft bendrovė), laivų variklių, šaldymo įrenginių gamyba, elektronikos, chemijos (naftotiekis iš Schwedto naftos perdirbimo įmonės), statybinių medžiagų, medienos apdirbimo, baldų, maisto (žuvų, alaus) pramonė. Įstaigos ir įmonės, susijusios su jūrininkyste ir laivyba. Rostocko apylinkėse auginama rugiai, avižos, veisiami galvijai. Turizmas (daugiausia turistų atvyksta kruiziniais laivais), vandens sportas (kasmetinė buriavimo regata Hanse Sail, ją aplanko daugiau kaip 1 mln. turistų). Warnemündės balneologijos ir pajūrio kurortas (3 km ilgio smėlėtas paplūdimys, pajūrio promenada).
Rostocko universitetas (įkurtas 1419), Rostocko aukštoji muzikos ir teatro mokykla (įkurta 1994), Wismaro aukštosios mokyklos (taikomųjų mokslų universiteto) jūrininkystės filialas (Warnemündėje), privati Europos kruizinės laivybos akademija (Warnemündėje, įkurta 2008). Maxo Plancko demografinių tyrimų institutas, kiti mokslinio tyrimo institutai (tarp jų žvejybos, laivų statybos, jūrininkystės, turizmo). Miesto, Rostocko universiteto ir kitos bibliotekos. Dailės galerija, kultūros istorijos, miesto istorijos, laivų statybos ir laivininkystės, kraštotyros muziejai. Liaudies teatras. Botanikos sodas, alpinariumas, zoologijos sodas.
2271
Architektūra
Rostocko rotušė (apie 1500, po 1727 rekonstrukcijos įgavo baroko bruožų)
Miestą sudaro 13 a. susiformavusios 3 dalys: Senamiestis su Senąja turgaus aikšte ir gotikinėmis bažnyčiomis (Šv. Mikalojaus, pradėta 1250, rekonstruota 1450, 1894, Šv. Petro, pradėta 15 a.), Vidurinysis miestas su Naująja turgaus aikšte, Šv. Marijos bažnyčia (1398–1472, astronominis laikrodis, 1472), rotuše (apie 1500, po 1727 rekonstrukcijos įgavo baroko bruožų) ir Rostocko universiteto pastatais (1870), Naujamiestis. 1265 visos miesto dalys apjuostos gynybine siena (išliko fragmentų). Kunigaikščių rūmai (1714), vandens bokštas (1903), betono konstrukcijų pastatai (1966–72, visų architektas J. Nätheris). Per II pasaulinį karą miestas sugriautas, nuo 1948 imtas atstatinėti. 21 a. raiškesni statiniai: Maxo Plancko instituto rūmai (2000), Rostocko universiteto biblioteka (2004, abiejų architektas H. Larsenas), biurų pastatas Deutsche Med (2005, architektas H. Jahnas).
2271
Istorija
11 a. įkurtas slaviškos venedų genties, buvo prie Warnowo upės išsiliejusios dalies (slavų kalba rostok, iš čia Rostocko pavadinimas). 1161 miestą sudegino Danijos karaliaus Valdemaro I Didžiojo kariuomenė. Vėliau jį apgyvendino vokiečių pirkliai (iki 1265 buvo trys atskiros gyvenvietės). 1218 senoji Rostocko dalis gavo Liubeko miesto teises.
Nuo 14 a. Hanzos prekybinės sąjungos narys. 1419 čia įkurtas vienas seniausių Šiaurės Europos universitetų. 1573 Rostocką prisijungė Meklenburgo kunigaikščiai. Dėl prekybai patogios vietos per Trisdešimties metų (1618–38) ir Šiaurės karus (1700–21) užimtas Danijos ir Švedijos kariuomenių; dėl plėšikavimų ir kontribucijų miestas smuko. 1806 jį užėmė Prancūzijos kariuomenė. 1813 ją išvijus Rostockas ilgainiui atsigavo iš prekybos.
19 a. antroje pusėje čia sparčiai plėtojosi pramonė (pirmiausia laivų statybos). Dėl Heinkel lėktuvų gamyklų per II pasaulinį karą miestas labai bombarduotas, 1945 05 jį užėmė SSRS kariuomenė, priklausė SSRS okupacinei zonai, 1949 tapo Vokietijos Demokratinės Respublikos miestu. Po karo daug istorinių pastatų ir gamyklų atstatyta. 1953 čia vyko antikomunistiniai streikai. 1990 susivienijus Vokietijai Rostocko gyventojų mažėjo, daug jų persikėlė į turtingesnius Vakarų Vokietijos regionus.
2271
-Varnemiundė; -Warnemünde