Rostov (Ростов, Rostòvas), Jaroslavlio Rostovas, 12–17 a. Didysis Rostovas, miestas Rusijos Federacijos Jaroslavlio srityje, Nero ežero šiaurės vakariniame krante, į pietvakarius nuo Jaroslavlio; rajono centras. 30 515 gyventojų (2020).
Per Rostovą eina Maskvos–Jaroslavlio geležinkelis ir plentas; plentai į Ugličių, Ivanovą. Mašinų (autocisternų), optinių prietaisų, medicinos technikos, juvelyrinių, religinių meno dirbinių, suvenyrų, indų (Rostovo emalio gamykla, įkurta 1960), mansardų langų (bendrovė MD‑Rus) gamyba, statybinių medžiagų, medienos, linų apdirbimo, siuvimo, maisto (mėsos, duonos, giros, sirupo) pramonė. Jaroslavlio pedagoginio universiteto filialas, pedagoginė, žemės ūkio aukštosios mokyklos. Muziejus‑rezervatas (Rostovo kremlius; archeologijos, architektūros, meno, istorijos mokslo tyrimo centras). Rostovo emalio, pirklių muziejai.
Architektūra
Šv. Jokūbo vienuolynas Rostove (17–19 a.)
Miesto gatvių tinklas spindulinis, pusiau žiedinis. Kremlius: sienos su bokštais ir vadinamaisiais Vandens vartais, kunigaikščių namai (manoma, 16 a.), cerkvės – Kristaus Prisikėlimo (1670), Išganytojo Kremliaus Prieangyje (1675) su Baltąja (1672, Naryškinų stiliaus lipdiniai, 17 a. 10 dešimtmetis) ir Raudonąja (1680) sale, Šv. Jono Teologo (1683), Šv. Grigaliaus Teologo (1680), Hodegetrijos (1698). 20 a. antrojepusėje kremlius restauruotas. Dievo Motinos Užmigimo, arba Uspenijės, soboras (apie 1589, varpinė su 13 varpų, 17 a. 9 dešimtmetis, ikonostasas, 1730–40, freskos, 1659, 1670); cerkvės mieste: Išganytojo Smėlynuose (16 a. pabaiga–17 a. pradžia), Gailestingojo Išganytojo Turgavietėje (1690, sienų tapyba, 1764, meistras A. Šustovas), Dievo Motinos Gimimo (17 a. antra pusė, sienų tapyba, 1715). Nero ežero pakrantėse – Abraomo (16–19 a.) ir Šv. Jokūbo (17–19 a.) vienuolynų kompleksai. Klasicistinės prekybos eilės (1830, architektas A. Melnikovas), 18–19 a. cerkvės. Nuo 18 a. Rostove kuriami tapyti emalio dirbiniai (Rostovo emalis).
2271
Istorija
Pirmą kartą paminėtas 862. Nuo 991 vienos pirmųjų Rusios vyskupijų centrų, 10 a.–11 a. Rostovo-Suzdalės kunigaikštystės sostinė (1125 sostinė perkelta į Suzdalę). Nuo 1207 Rostovo kunigaikštystės, kuri netrukus tapo viena įtakingiausių Rusioje, sostinė. Pamažu politinę reikšmę prarado (iškilo Vladimiras, vėliau Maskva). 1238 nuniokotas mongolų‑totorių. 1474 prijungtas prie Maskvos didžiosios kunigaikštystės. 1589–1788 Rostovo metropolito rezidencija. 1608 užimtas Abiejų Tautų Respublikos kariuomenės. Nuo 1777 apskrities centras. 18 a. antroje pusėje–19 a. garsėjo didelėmis tarptautinėmis mugėmis, 19 a. – sodininkyste. 1870 nutiesta geležinkelio linija iki Maskvos. 20 a. antroje pusėje išplėtota pramonė.