Rostòvas prie Dòno (Ростов-на-Дону, Rostov na Donu), miestas Rusijos Federacijos pietvakariuose abipus Dono žemupio, netoli Azovo jūros; Rostovo srities centras. 1,07 mln. gyventojų (2020; aglomeracijoje 1,37 mln. gyventojų).
Rostovas prie Dono
Jūrų ir upių uostas. Geležinkeliai ir plentai į Voronežą, Volgogradą, Nevinnomysską, Krasnodarą, Charkovą (Ukraina), plentas į Stavropolį. Tarptautinis oro uostas. Kombainų (bendrovė Rostselmaš), staklių, valcų, štampavimo įrenginių, optinių sistemų, guolių, ryšio priemonių, temperatūros ir slėgio matavimo prietaisų, sraigtasparnių (bendrovė Rostvertol) gamyba, elektrotechnikos, radioelektronikos, chemijos (lakų, dažų), siuvimo (bendrovė Gloria Jeans), odos, maisto (aliejaus, alkoholinių gėrimų, konservų, tabako) pramonė. Mieste yra apie 50 aukštųjų mokyklų, svarbiausios – Pietų federalinis (įkurtas 1915), Dono technikos (1930), Rostovo transporto (1929), ekonomikos (1931), statybos, medicinos universitetai, konservatorija (1967), karinių raketinių pajėgų (1957) institutas, Maskvos ekonomikos, vadybos ir teisės instituto filialas. Dramos (įkurtas 1863), jaunimo (1963), muzikos, lėlių teatrai. Filharmonija. Tarptautinis džiazo festivalis. Krašto (įkurtas 1937), dailės, šiuolaikinio meno, geležinkelių įrangos muziejai. Botanikos ir zoologijos sodai.
Architektūra
Miesto centre – stačiakampis gatvių tinklas (susiklostė 18 a. pabaigoje–19 a. pradžioje). Dmitrijaus Rostoviečio soboras (18 a. antra pusė, manoma, architektas V. Starovas), prie soboro – paminklas Dmitrijui Rostoviečiui. 19 a. pabaigos–20 a. pradžios moderno pastatai: buvę Miesto rūmai (1899, architektas A. Pomerancevas), buvę Valstybinio banko (1910) ir Volgos‑Kamos banko (architektas O. Beketovas) rūmai. Per II pasaulinį karą miestas smarkiai sugriautas; atstatytas pagal 1944 generalinį planą. Pagal 1971 planą (architektas L. Kuznecovas ir kiti) miestas plėstas: pastatyta naujų gyvenamųjų rajonų, kino teatrų, viešbučių.
2271
Istorija
Miesto pradžia – 1749 įrengta Temernicko muitinė ir uostas. 1761 pastatyta Rostovo tvirtovė (taip pavadinta metropolito Dmitrijaus Rostoviečio garbei), kuri buvo svarbi per 18 a. antros pusės karus su Turkija. 1796 gyvenvietė gavo miesto teises (pavadinta dabartiniu vardu). Nuo 1807 apskrities centras. 19 a. pradžioje prarado karinę reikšmę, 1835 Rostovo prie Dono įgula buvo perkelta į Anapą. Per 1918–22 Rusijos pilietinį karą Rostovas prie Dono buvo vienas baltagvardiečių Savanorių armijos formavimo centrų, 1920 jį užėmė Raudonoji armija. Per II pasaulinį karą 1941 11 ir 1942 07–1943 02 okupuotas nacių Vokietijos kariuomenės (per 2 okupaciją mieste sunaikinti visi žydų tautybės gyventojai). Per 20 a. sparčiai plėtėsi: 1897 gyveno 120 000, 1939 – 510 000, 1981 – 957 000 žmonių.
Lietuviai
Iki I pasaulinio karo Rostove prie Dono buvo nedidelė lietuvių kolonija (daugiausia atitarnavę Rusijos imperijos kariuomenėje kareiviai, likę dirbti pramonėje). Per I pasaulinį karą mieste gyveno iš Lietuvos pasitraukusių karo pabėgėlių lietuvių.