Rostòvo kunigaikštỹstė, 13–15 a. Rusios dalinė kunigaikštystė.
Susidarė 1207 Rostovą atidavus valdyti Vladimiro didžiojo kunigaikščio Vsevolodo Didžiojo Lizdo sūnui Konstantinui. Rostovo kunigaikštystei dar priklausė Jaroslavlis, Ugličius, Kostroma, Haličas, Belozerskas ir Ustiugas. Centras – Rostovas (tuo metu vadintas Didžiuoju Rostovu).
1216 Konstantinas tapo Vladimiro didžiuoju kunigaikščiu; po jo mirties 1218 Rostovo kunigaikštystė buvo padalyta trims jo sūnums: Vasilkai atiteko Rostovas, Vsevolodui – Jaroslavlis, Vladimirui – Ugličius. Po 1238 nuo Rostovo atsiskyrė Belozersko kunigaikštystė. Per 13 a. antrą pusę–14 a. šios kunigaikštystės skilo į dar smulkesnes valdas. 14 a. antroje pusėje Rostovo kunigaikščiai faktiškai tapo Maskvos didžiųjų kunigaikščių tarnybiniais kunigaikščiais. Iki 1474 visos Rostovo kunigaikštystės valdos buvo prijungtos prie Maskvos didžiosios kunigaikštystės.