rotamètras (lot. rota – ratas + gr. metron – matas), plūdinis skysčių arba dujų srauto debito matuoklis. Rotametro veikimas pagrįstas jautraus elemento (plūdės) padėties kūginiame vamzdelyje priklausomybe nuo pratekančio matuojamos terpės srauto. Skysčių arba dujų srautas, tekėdamas kūginiu vamzdeliu iš apačios, kelia plūdę. Kuo aukščiau pakelta plūdė, tuo didesnis plotas, per kurį gali pratekėti srautas. Plūdė, pakilusi tiek, kad jos svorio jėga susilygina su matuojamos terpės srauto jėga, nusistovi pusiausvyroje. Kiekvienai plūdės padėčiai atitinka pratekančio skysčio arba dujų kiekis, kurį parodo atitinkamai sugraduota skalė. Duomenims matavimo vietose nuskaityti naudojami rotametrai su stikliniais matavimo vamzdeliais. Distanciniams duomenų perdavimams dažniausiai naudojami rotametrai su metaliniais matavimo vamzdeliais. Automatizuotose sistemose naudojami rotametrai su optiniais, magnetiniais, pneumatiniais ir kitais duomenų nuskaitymo būdais. Plačiai naudojami rotametrai, pritaikyti montavimui horizontalioje padėtyje. Juose nuskaitymo duomenys parodomi prietaiso skalėje. Rotametrai naudojami matuojant skysčių ir dujų debitą įvairiuose vamzdynuose, medicinoje (deguonies aparatuose), metalo apdirbimo pramonės įrenginiuose ir kitur.
rotametro veikimo schema: 1 – kūginis stiklinis vamzdelis, 2 – skysčių arba dujų srautas, 3 – plūdė, 4 – plūdės pusiausvyros padėtis, 5 – plūdės svorio jėga, 6 – matavimo skalė