Rothenburg ob der Tauber (Táuberio Ròtenburgas), miestas Vokietijos pietuose, Bavarijoje, į vakarus nuo Niurnbergo, prie Tauberio upės (Maino intakas).
Rothenburg ob der Tauber
11 300 gyventojų (2020). Elektronikos, elektrotechnikos (AEG bendrovė), metalo apdirbimo, tekstilės pramonės įmonės. Turizmas. Imperijos miesto, vidurinių amžių nusikalstamumo, lėlių ir žaislų, aviganių šokių, Kalėdų ir kiti muziejai.
Architektūra
Rotušė (13–17 a.), tiltas per Tauberį (1330–1400, atstatytas 1945), Topplerio pilis (1388), miesto siena (14–15 a.). Bažnyčios: Šv. Petro ir Pauliaus (10 a., Nukryžiuotojo altorius, apie 1510, skulptorius T. Riemenschneideris), buvusi pranciškonų (choras, 1285–1309), Šv. Jokūbo (14–15 a., Šventojo Kraujo altorius, 1505, skulptorius T. Riemenschneideris).
Istorija
Apie 970 dabartinio Rothenburgo vietoje frankų didikas pastatydino nedidelę bažnyčią, greta jos 1060 Comburgo grafas prie Tauberio upės – pilį (vokiškai Rothenburg ob der Tauber – raudona pilis prie Tauberio upės). Pilies savininkų Rothenburgo grafų dinastija 1108 išmirė.
1116 Šv. Romos imperatorius Henrikas V atidavė Rothenburgą giminaičiui Štaufenų dinastijos Švabijos kunigaikščiui Konradui (nuo 1138 Vokietijos karalius Konradas III), jis 1138 perkėlė čia savo rezidenciją. 1167 mirus jo sūnui Frydrichui Gražiajam Rothenburgą perėmė Šv. Romos imperatorius Frydrichas I Barbarosa.
1172 Rothenburgas gavo miesto teises, buvo įtvirtintas. 1274 tapo laisvuoju imperijos miestu. 1356 nukentėjo nuo žemės drebėjimo. 1520 iš jo išvyti žydai. Nuosmukis tęsėsi per 1618–48 Trisdešimties metų karą, kai paeiliui buvo užėmę Švedijos ir Prancūzijos kariuomenės, gyventojų sumažėjo dvigubai. Vėliau miestas ilgai neatsigavo, 1802 prarado nepriklausomo miesto statusą, buvo prijungtas prie Bavarijos.
Sparčiau miestas plėtojosi 1873 nutiesus geležinkelį, tapo turizmo centru. Per II pasaulinį karą dalis Rothenburgo subombarduota, vėliau miestas atstatytas senuoju stiliumi.
2271