rõtininkai, vienos rytų aukštaičių patarmės pavadinimas pagal K. Jauniaus ir A. Salio lietuvių kalbos tarmių klasifikaciją. Terminas padarytas iš žodžio rãtas tarimo r.tas. Rotininkai vietoj bendrinės kalbos žodžio kamieno kirčiuotų a, e taria o su a atspalviu (žymima ɔ) ir ė su e atspalviu (žymima ẹ) (pvz., b.sas ‘bãsas’, g.ras ‘gẽras’). Dauguma rotininkų verčia balsiu ẹ ir tos pačiõs žodžio pozicijos dvibalsio ei pirmąjį dėmenį (pvz., m·il’inas ‘méilinasi’). Kiek mažesnė jų dalis taria ɔ, ɔi, vietoj e, ei po tarmėje sukietėjusio priebalsio l (pvz., l.das ‘lẽdas’, l·is’t’ ‘léisti’). Pagal 1965 pradėtą vartoti lietuvių kalbos tarmių klasifikaciją pietiniai rotininkai (gyvenantys Anykščių, Balninkų, Kurklių, Svėdasų, Želvos apylinkėse) vadinami anykštėnais (anykštėnų tarmė), šiauriniai rotininkai (gyvenantys Alizavos, Kupiškio, Kupreliškio, Pandėlio, Panemunio, Skapiškio, Surdegio, Šimonių, Viešintų apylinkėse) – kupiškėnais (kupiškėnų tarmė; pagal K. Jauniaus ir A. Salio lietuvių kalbos tarmių klasifikaciją vadinami dadininkais). Silpnesnis rotininkavimas (ɔ tarimas vietoj a) dar pastebimas ir toliau į rytus nuo rotininkų gyvenamo ploto, pvz., Mielagėnų ir Švenčionėlių apylinkėse.
303