ròtmistras (lenk. rotmistrz < vok. Rittmeister), daugelio valstybių kariuomenių kavalerijos karininko laipsnis. Kavalerijoje atitiko kapitono laipsnį. Iki 18 a. buvo ir pėstininkų kuopos vado laipsnis (nuo 16 a. imtas keisti kapitono laipsniu). Vienas seniausių karinių laipsnių Lenkijoje (atsirado 15 amžiuje). Rusijoje rotmistro laipsnis įvestas 17 a. (tuo metu buvo svetimšalių karinių dalinių laipsnis), panaikintas 1917. 19 a. rotmistras buvo ir žandarmerijos karininkų laipsnis (atitiko kapitono laipsnį). Rotmistro laipsnis Vokietijoje panaikintas 1945, Danijoje – 1951, Austrijos policijoje ir žandarmerijoje – 1978. 20 a. pirmoje pusėje Lenkijos kariuomenėje rotmistro laipsnis buvo kavalerijoje ir šarvuočių daliniuose, atsiradusiuose iš kavalerijos, 1947 panaikintas. Neoficialiai toliau buvo naudojamas Lenkijos kariuomenės reprezentaciniame kavalerijos eskadrone.
Nuo 15 a. Lenkijoje, vėliau ir Lietuvos kariuomenėje, rotmistrai buvo algininkų (rinktinių ir vengrų) pėstininkų kuopų vadai. 16 a. pėstininkų rotmistro laipsnį pakeitė kapitono laipsnis. Rotmistro laipsnis išliko kavalerijoje. Nuo 17 a. Abiejų Tautų Respublikos husarų, kazokų ir petihorų vėliavų rotmistrais buvo ne kariškiai, bet civiliniai dignitoriai; 18 a. tai tapo regula (taisykle). Tokio tituluoto rotmistro vėliavai dažniausiai vadovavo vietininkai arba poručnikai. Abiejų Tautų Respubliką valdant karaliui Stanislovui Augustui, rotmistras rūpinosi visu dalinio (vėliavos) ūkiu. 18 a. pabaigoje rotmistrai tapo kavalerijos eskadronų vadais.
1935