Rottenburg (Ròtenburgas), Rottenburg am Neckar (Ròtenburgas prie Nèkaro), miestas Vokietijos pietvakariuose, Badeno‑Viurtembergo žemėje, apie 12 km į pietvakarius nuo Tübingeno, abipus Neckaro aukštupio.
43 800 gyventojų (2019). Mašinų, automobilių dalių gamyba, alaus, tekstilės, medienos apdirbimo pramonė. Rottenburgo dalyje Bad Niedernau – balneologijos kurortas (gydoma virškinimo sistemos, inkstų ligos). Miškininkystės specialioji aukštoji mokykla (įkurta 1954). Kunigų seminarija (įkurta 1817), religijos pedagogikos institutas. Sumelocenna (antikinio miesto archeologija), vyskupijos, šiuolaikinio meno, etnologijos ir fotografijos, Sülchgau (krašto archeologija ir etnografija), sakralinio meno (bažnyčios koplyčioje), Baisingeno sinagogos memorialinis ir kiti muziejai.
Architektūra
Išliko romėnų termų (2 a.), miesto sienos su bokštais (14 a.) fragmentų. Šv. Martyno katedra (pradėta 1424, bokštas, 1491), Šv. Mauricijaus (14–15 a.), Švč. Mergelės Marijos (15 a.), evangelikų (1856, architektas T. Landaueris) bažnyčia, vyskupo rūmai (1658, išplėsti 1711), rotušė (po 1735 gaisro perstatyta, architektas J. Felderis).
Istorija
Apie 98 miestą įkūrė romėnai, jį vadino Sumelocena. Miestas apjuostas gynybine siena, ginančia jį nuo alemanų antpuolių, buvo svarbiausia Romos tvirtovė dabartinio Badeno‑Viurtembergo teritorijoje. 3 a. dėl germanų antpuolių miestas sunyko. Vėliau netoliese plėtojosi nauja gyvenvietė. 1274 pirmą kartą paminėta Hohenbergo grafų čia pastatyta pilis. 1381 Hohenbergai buvo priversti parduoti miestą Habsburgams.
1644 ir 1735 Rottenburgą nusiaubė gaisras, jis atstatytas baroko stiliumi. Pagal 1805 Pressburgo taiką miestas atiduotas Viurtembergui. Nuo 19 amžiaus 3 dešimtmečio katalikų vyskupijos centras (1938–40 vyskupą buvo ištrėmę naciai).
1944–45 čia veikė Natzweilerio‑Struthofo koncentracijos stovyklos filialas. 20 a. 8 dešimtmetyje Rottenburgas gavo regiono didžiojo miesto (Große Kreisstadt) statusą, sparčiai daugėjo gyventojų.
2271