Rotterdam (Ròterdamas), miestas Nyderlandų vakaruose, abipus Reino žemupio šakos – Naujojo Maso. Miesto centras yra apie 30 km į rytus nuo Šiaurės jūros (tiesia linija).
Rotterdamo vaizdas nuo Euromast apžvalgos bokšto; matyti Erasmo tiltas (pastatytas 1996, ilgis 802 m) per Naująjį Masą
Rotterdamo municipaliteto plotas 217,6 km2 (be vandenų). 664 100 gyventojų (2023; aglomeracijoje apie 1,2 mln. gyventojų); pagal gyventojų skaičių antras (po Amsterdamo) Nyderlandų miestas, Randstado konurbacijos dalis. 86,5 % Rotterdamo gyventojų yra yra Nyderlandų piliečiai, 6,7 % – kitų Europos Sąjungos šalių piliečiai, 6,8 % – kiti; Nyderlanduose yra gimę 69 % Rotterdamo gyventojų (2022).
Uostas prie Naujojo Maso, jo tęsinio Het Scheuro, Naujojo vandens kelio kanalo (į kanalą gali įplaukti laivai, kurių krovumas siekia 500 000 t) yra 40 km ilgio teritorijoje tarp miesto centro ir Šiaurės jūros.
Rotterdamo uostas – didžiausias Europoje pagal plotą (105 km2) ir pagal perkraunamų krovinių kiekį (468,7 mln. t, 2021; 467,4 mln. t, 2022). Apie 80 % prekių yra tranzitinės.
Per Rotterdamo uostą įvežama nafta ir jos produktai (daugiausia į Europos Sąjungos valstybes – Vokietiją, Prancūziją, Belgiją, Austriją, t. p. į Šveicariją), metalų rūdos, chemijos pramonės žaliavos, javai, pašarai, vaisiai (Rotterdamas – didžiausias vaisių prekybos uostas); yra naftos, citrusinių vaisių biržos. Išvežama daugiausia pramoninės mašinos ir įrenginiai, transporto priemonės, chemijos ir maisto pramonės produkcija. Naujojo vandens kelio kanalo krantinėse – sandėliai (jų bendras plotas apie 100 000 m2), naftos, rūdų, javų, konteinerių ir kiti terminalai. Rotterdamo uostas aptarnauja daugiau kaip 300 frachtuotų jūrų laivybos linijų; 2021 buvo priimta 28 876 jūrų laivai. Keltai į Hullį, Harwichą (Didžioji Britanija). Vidaus vandenų uostas (kasmet aptarnaujama daugiau kaip 20 000 upių laivų ir baržų, perkraunama apie 70 mln. t krovinių).
Rotterdamo uostas
Geležinkeliai ir plentai jungia Rotterdamą su Randstado konurbacijos ir kitais Nyderlandų miestais. Tarptautinis oro uostas (į šiaurės vakarus nuo Rotterdamo, aptarnauja Rotterdamą ir Hagą; 2,13 mln. keleivių, 2019). Metropolitenas (nuo 1968).
Miesto dalis, esančias Naujojo Maso dešiniajame ir kairiajame krante, po upės vaga jungia Maso (iškastas 1942; ilgis 1070 m), Beniliukso (į vakarus nuo iškastas 1967; ilgis 1300 m) automobilių kelių tuneliai, metropoliteno ir geležinkelio tuneliai. Per upę pastatyti Vilhelmo (1981), Van Brienenoordo (1965, antroji juosta 1990), Erasmo (1996), Karalienės (2002) tiltai.
Naftos perdirbimo (daugiau kaip 100 mln. t per metus) ir naftos chemijos (Royal Dutch Shell, Exxon Mobil Chemical, Kuwait Petroleum, Nerefco bendrovių įmonės), chemijos (mineralinių trąšų, skalbiklių, propeno, fenolio ir kita) pramonė. Naftotiekiai ir naftos produktotiekiai iš Rotterdamo į Amsterdamą, Belgijos, Vokietijos miestus. Laivų statyba, laivų variklių gamyba, metalurgija, metalo apdirbimo, automobilių surinkimo, maisto (malūnai, Unilever bendrovės margarino fabrikai), elektrotechnikos, siuvimo, popieriaus, statybinių medžiagų pramonės įmonės. Prekybos, laivybos, draudimo bendrovių būstinės, bankai. Turizmas.
Erazmo universitetas (įkurtas 1913), jam pavaldi Rotterdamo vadybos mokykla (įkurta 1966). Trys taikomųjų mokslų universitetai: Rotterdamo (įkurtas 1988), Inholland, muzikos ir šokio. Karaliaus Vilhelmo akademija (dailė ir dizainas; įkurta 1773, dabartinis pavadinimas nuo 1998), Rotterdamo architektūros akademija, konservatorija.
Rotterdamo miesto, Erazmo universiteto, kitų aukštųjų mokyklų bibliotekos. Boijmanso ir Beuningeno meno (įkurtas 1841), Rotterdamo istorijos Het Schielandshuis (yra kartografijos kolekcija), pasaulio meno, Nyderlandų fotografijos, Rotterdamo jūrininkystės (įkurtas 1873), uosto, Nyderlandų architektūros instituto ir kiti muziejai, Witte de With šiuolaikinio meno centras.
Teatrai: Naujasis Luxoro (didžiausias Rotterdame), Senasis Luxoro (seniausias), Zuidplein (komedijos teatras), šokio, operos ir baleto teatras Schouwburg. Daugiafunkcinė renginių salė De Doelen. Rotterdamo filharmonijos simfoninis orkestras. Kasmetiniai tarptautiniai kino (sausį), poezijos (birželį), Šiaurės jūros šalių džiazo (liepą) ir kiti festivaliai. Zoologijos sodas (įkurtas 1887), jūrų akvariumas Oceanium.