rõtušė (lenk. ratusz < vok. Rathaus), miesto savivaldybės pastatas, vienas reprezentacinių pastatų. Įvairiose šalyse rotušė gali būti vadinama įvairiai: Didžiojoje Britanijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose – town hall, city hall, guildhall, Prancūzijoje – hôtel de ville, Italijoje – Palazzo della Ragione, Palazzo del Popolo, Palazzo Comunale, Palazzo Pubblico, Ispanijoje – Cámara Municipal, Rusijoje – miesto dūma (iki 1918).
Rotušės statytos dažniausiai centrinės aikštės (paprastai turgaus) viduryje, jos išsiskyrė tūriu, aukščiu ir puošnumu. Dažniausiai taisyklingo keturkampio plano, 2 arba 3 aukštų, su bokštu, kai kada stovinčiu atskirai (befrua). Senųjų rotušių pirmasis aukštas buvo skirtas prekybos reikalams, antrajame buvo įrengiami kabinetai, raštinė, teismo patalpos. Svarbiausia antrojo aukšto patalpa – posėdžiams ir priėmimams skirta reprezentacinė salė. Bokšte dažniausiai buvo laikrodis, varpai, metalinė vėtrungė; bokšto viduje – archyvas, rūsyje – kalėjimas. Dabartinės rotušės (dar vadinamos municipalitetu, merija) yra modernūs visuomeniniai pastatai, juose kartais veikia galerijos, muziejai, bibliotekos ir kita.
1729
Istorija
Briuselio rotušė (1401–55)
Stokholmo rotušė (1908–23, architektas R. Östbergas)
Rotušės tipo pastatų, kuriuose vykdavo miesto tarybos posėdžiai, jau būta senovės Graikijoje (vadinamasis buleuterijas), senovės Romoje (kurija). Rotušes pradėta statyti 12 a., plečiantis prekybai. Iš pradžių jų architektūra buvo artima pilių (Torunės, 14 a. pabaiga) ir sakralinių pastatų architektūrai. Seniausios rotušės išliko Italijoje: Volterroje (Palazzo dei Priori; pradėta 1208), Piacenzoje (Palazzo Comunale; pradėta 1280), Perugioje (Palazzo dei Piori; pradėti 1293). Rūmų architektūros bruožai būdingi vėlyvosios gotikos (Briuselio, 1401–55), Renesanso (Senoji rotušė Leipcige, pradėta 1556, architektas H. Lotteris) ir baroko (Augsburgo, 1620, architektas E. Hollis; vadinamoji Naujoji rotušė Regensburge, 1662–1723) epochos rotušėms.
19 a. pastatyta neogotikinių (Erfurte, 1875, Naujoji rotuše Miunchene, 1867–1908, architektas G. J. Hauberrisseris, bokštas su laikrodžiu ir varpu), eklektinių (Vienoje, 1883, architektas F. von Schmidtas), tautinio stiliaus (Kopenhagoje, 1892–1905, architektas M. Nyropas), Jungtinėse Amerikos Valstijose – neoklasicizmo bruožų, Kapitolijaus architektūros formas kartojančių rotušių (San Francisco, 1915, architektai A. Brownas jaunesnysis, J. Bakewellas jaunesnysis).
20 a. suprojektuota modernistinių rotušių (Stokholme, 1908–23, architektas R. Östbergas; Hilversume, 1931, architektas W. M. Dudokas; Norwiche, 1938, architektai Ch. Jamesas, R. Pierce’as; Osle, architektai A. Arnebergas, M. Poulssonas, suprojektuota 1918, pastatyta 1950; Bensberge, prie Kölno, 1967, architektas G. Böhmas), dangoraižių tipo rotušių (Toronte, 1965, architektas V. G. Revellis su kitais; Bostone, 1969, architektūrinė bendrovė Kallmann McKinnell & Knowles; Tokijuje, 1991, architektas K. Tange).
1729
Lietuvoje
Kėdainių rotušė (1654, rekonstruota 18 a.)
Rotušes pradėta statyti 14 a. pabaigoje, miestams įgijus savivaldos (daugiausia Magdeburgo) teises. Pirmoji rotušė 14 a. pabaigoje pastatyta Vilniuje (buvo gotikinė, su aukštu bokštu šone; Vilniaus rotušė), 1562 – Kaune (Rotušės aikštė). Beveik visos rotušės buvo mūrinės, mažesniuose miesteliuose (Punioje, Žiežmariuose) pastatyta medinių, rečiau fachverkinių (Skuode). Dažnai prie didesnių miestų rotušių šliejosi nedideli prekybiniai sandėliai, su rotuše jie sudarydavo sudėtingus kompleksus (Kauno, Vilniaus, Kėdainių rotušių kompleksai). 15 a.–16 a. pirmoje pusėje suprojektuotos Trakų, Merkinės, Punios, Ukmergės, 16 a. viduryje–17 a. – Alytaus, Biržų, Joniškio, Kėdainių, Kretingos, Žiežmarių, Kudirkos Naumiesčio, 18 a. antroje pusėje – Punios, Skuodo rotušės. Iš viso Lietuvoje buvo pastatyta apie 180 rotušių.
Nuo 18 a. pabaigos nebuvo statomos, dauguma sunyko arba buvo nugriautos (Kudirkos Naumiesčio, Skuodo, Šeduvos, Ukmergės), kai kurios paverstos cerkvėmis (Kretingos, Merkinės), perstatytos (Jurbarko, Kėdainių, Žiežmarių). SSRS okupacijos laikotarpiu Vilniaus rotušė pertvarkyta į Lietuvos dailės muziejų (1940, dabar reprezentacinis pastatas), rekonstruotoje Kauno rotušėje (1973, architektas Ž. Simanavičius) įsikūrė Santuokų rūmai, rūsyje – Keramikos muziejus, Kėdainių rotušėje – Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus filialas (1983).
2397