rõtušės tesmas, 15–17 amžiuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės luominis miestiečių teismas. Dar vadintas miesto tarybos ar burmistro teismu. Rotušės teismas buvo tik kai kuriuose turinčiuose savivaldą (pagal Magdeburgo teisę) miestuose. Sudarė burmistrai (1–4) ir tarėjai (6–24), iš pradžių renkami visų politines teises turinčių miesto piliečių, vėliau – parenkami iš miestiečių viršūnės. Rotušės teismas buvo apeliacinė instancija civilinėms byloms, išnagrinėtoms miestiečių profesinių korporacijų (amatininkų cechų, pirklių gildijų) teismų, taip pat pirmoji instancija visoms kitoms civilinėms byloms, kuriose šalys buvo miesto piliečiai. Apeliacinė instancija rotušės teismo sprendimams buvo valstybinis Didžiojo kunigaikščio teismas arba to miesto savininko (bažnyčios, bajoro) teismas. Rotušės teismas ir suolininkų teismo (skirto miestiečių baudžiamosioms byloms nagrinėti) steigimas buvo pirmas mėginimas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestuose atriboti civilinę ir baudžiamąją teisę. Praktiškai dažnai nesilaikant šių teismų kompetencijos padalijimo principo, organizuojant bendrus posėdžius kai kurioms sudėtingesnėms byloms spręsti, 17 amžiuje daugelyje miestų rotušės teismas ir suolininkų teismas susiliejo į magistrato teismą.
1520