Roussillon (Rusijònas), Prancūzijos istorinė sritis. Apima Rytų Pirėnų departamento didžiąją dalį. Centras Perpignanas.
7 a. pr. Kr. apgyventas iberų kilmės genčių. 3 a. pr. Kr. atsikėlė galai. 2 a. pr. Kr. nukariavo Roma, 462 – vestgotai (iki 11 a. vyravo vestgotų teisė), 720 – arabai, 8 a. viduryje – frankai. 865 prijungtas prie Ispanijos markos. Dėl dažnų karų tai buvo mažai gyvenama teritorija, į kurią pamažu kėlėsi gyventojai iš arabų nukariautų žemių. 9 a. plėtojantis feodaliniams santykiams čia atsirado daug faktiškai savarankiškų paveldimų grafysčių ir vikontijų, kurias 12 a. pajungė Barselonos grafai. 13 a. Roussillonas sudarė Aragono įtakoje esančios Maljorkos karalystės (jai priklausė ir Balearų salos) pagrindinę dalį.
Stiprėjant Prancūzijos ir Ispanijos karalių valdžiai jis dažnai tapdavo abiejų valstybių kovų arena. Per Trisdešimties metų karą (1618–48) Roussilloną buvo užėmusi Prancūzijos kariuomenė. Pagal 1659 Pirėnų taiką perleistas Prancūzijai, įkurta Roussillono provincija. Vietos gyventojai buvo lojalūs Prancūzijai, bet iki 19 a. prasidėjusio pramonės perversmo čia vyravo katalonų kultūros tradicijos, o katalonų kalba išliko vyraujanti iki 21 a. pradžios. Per 18 a. pabaigos Prancūzijos revoliuciją Rousillono provincija panaikinta, įkurtas Rytų Pirėnų departamentas. 19 a. jo gyventojai išsiskyrė respublikoniškomis pažiūromis.