Rovno sritis

Ròvno srits (Рівненська область, Rivnenska oblast), Rvnės srits, yra Ukrainos šiaurės vakaruose. Šiaurėje ribojasi su Baltarusija.

Plotas 20 047 km². 1,15 mln. gyventojų (2021); gyvena daugiausia ukrainiečiai (95,9 %; 2001 surašymo duomenys), rusai (2,6 %), baltarusiai (1,0 %), yra lenkų, žydų. Centras – Rovnas (245 300 gyventojų, 2021). Kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2021): Kuznecovskas (42,1), Dubnas (37,3), Kostopilis (31,1), Sarnai (28,9). Miesto gyventojų 47,8 % (2011). Gyventojų tankis 57,3 žm./km². Rovno sritis suskirstyta į 4 rajonus (iki 2020 buvo 16 rajonų). Sritis įkurta 1939.

Rovno srities šiaurėje – Polesės žemuma, pietuose – Voluinės aukštumos rytinė dalis (aukštis iki 342 metrų). Klimatas vidutinių platumų žemyninis. Sausio vidutinė temperatūra –4 °C, liepos – 18 °C. Per metus iškrinta 560–620 mm kritulių. Didžiausios upės: Pripetė (teka šiaurės vakariniu pakraščiu) su intakais Styru, Horyne (dešinieji). Srities šiaurėje daug ežerų (didžiausi – Nobelis, Bilė, Lukas) ir pelkių. Tvenkiniai; didžiausias – Mlinovo. Dirvožemiai daugiausia išplautžemiai, Rovno srities pietuose – juodžemiai. Miškai užima 34 % teritorijos; daugiausia auga pušys, skroblai, klevai, liepos, beržai, alksniai, drebulės. Rovno gamtos rezervatas (įkurtas 1999), Nadslučansko, Dermano–Mostovsko, Pripetės–Stochido kraštovaizdžio parkai, Bereznos dendrologinis draustinis (įkurtas 1979).

Srityje kasamas kaolinas, bazaltas, gintaras. Elektros energiją gamina Rovno branduolinė elektrinė (Kuznecovske; galia 2835 megavatai). Chemijos (trąšų, plastikų), statybinių medžiagų (cemento), medienos (faneros, medžio plaušo plokščių), metalo, gintaro apdirbimo, baldų, tekstilės (lininių audinių, neaustinių medžiagų), maisto (pieno) pramonė, cemento pramonės įrenginių gamyba ir remontas, tiltinių kranų, ventiliacinių sistemų remontas (bendrovė Ukrcemremont), stiklo gamyba. Pramonės svarbiausi centrai: Rovnas, Dubnas, Kostopilis, Zdolbunovas. Auginama kviečiai, rugiai, miežiai, cukriniai runkeliai, daržovės, linai, apyniai. Veisiama galvijai, kiaulės, avys. Per Rovno sritį eina Kijevo–Varšuvos (Lenkija), Lvovo–Vilniaus, Vinnycios–Bresto (Baltarusija) geležinkeliai ir plentai. Rovno tarptautinis oro uostas.