rõžė, ūminė infekcinė liga. Būdingas serozinis, kartais hemoraginis odos, rečiau gleivinės uždegimas ir karščiavimas. Liga taip vadinama dėl ryškaus raudonos rožės spalvos odos paraudimo. Sukelia ß hemolizinis streptokokas. Dažniau sergama rudenį ir žiemą. Liga neužkrečiama. Moterims rožė pasitaiko dažniau nei vyrams. Užkratas patenka per žaizdą, odos įdrėskimą, nutrynimą, iššutimą, gali būti gimdymo komplikacija. Inkubacijos laikotarpis trunka nuo kelių valandų iki 6 dienų. Liga prasideda staiga: ligonį krečia šaltis, temperatūra pakyla iki 39–40 ºC, atsiranda silpnumas, galvos ir raumenų skausmai, kartais jis vemia. Po kelių valandų ar poros dienų atsiranda odos pažeidimo požymių. Dažniausiai rožė pažeidžia kojų arba veido odą.
rožę, sukeliantis ß hemolizinis streptokokas
Pagal odos pažeidimų pobūdį rožė būna eriteminė (oda patinsta ir parausta), eriteminė pūslinė (paraudusiose vietose atsiranda įvairaus dydžio pūslių, pilnų skysčio), eriteminė hemoraginė (paraudusiose vietose atsiranda kraujosruvų), pūslinė hemoraginė (pūslės prisipildžiusios tamsaus skysčio ir būna kraujosruvų).
Rožė gali komplikuotis pūliniu, flegmona, odos nekroze, tromboflebitu, veido rožė – meningitu. Rožė linkusi kartotis. Jai kartojantis, ypač blauzdos rožė, gali prasidėti dramblialigė. Gydoma antibiotikais, fizioterapijos priemonėmis (poliarizuotos šviesos terapija ir kita).
koja pažeista rožės
-erysipelas
1955