Rožeras I

Rožèras I (it. Ruggero I, pranc. Roger I) apie 1031Normandija 1101 06 22Mileto (Kalabrija), Sicilijos grafas (1072–1101). Normanų kilmės. Robert’o Guiscard’o brolis. Rožero II tėvas. 1057 atvyko į Pietų Italiją padėti Robert’ui Guiscard’ui atkariauti iš Bizantijos Kalabriją. Po pergalės abu broliai 1061 pradėjo žygį į arabų valdomą Siciliją, tais metais užėmė Messiną. 1072 užėmus Palermą Rožeras buvo paskelbtas Sicilijos grafu (Robert’as Guiscard’as sau pasiliko Palermą, pusę Messinos ir Sicilijos šiaurės rytinę dalį). 1086 užėmus Sirakūzus, 1091 – greta esantį Noto miestą Sicilijos užkariavimas buvo baigtas. Rožero I valdžia Sicilijoje buvo labiau centralizuota, nei Robert’o Guiscard’o Pietų Italijoje (feodalinę ištikimybę vasalai prisiekdavo tik jam). 1091 Rožeras I prisijungė Maltą (nors jos valdymą patikėjo iki tol buvusiam arabų valdytojui ir čia išliko islamo religija); įvykiui paminėti ir 21 a. pradžioje Maltos senosios sostinės Mdinos katedroje už Rožero I sielą laikomos mišios. 1098 iš popiežiaus gavo apaštališkojo pasiuntinio titulą, kuris suteikė jam teisę valdyti Sicilijos Katalikų Bažnyčią. Rožeras I toleravo Sicilijoje likusius musulmonus ir graikus, daugelį jų priėmė tarnauti į savo kariuomenę, bet nuo jo valdymo laikotarpio Viduržemio jūros vakarinėje dalyje prasidėjo arabų valdžios nuosmukis.