Jėzus Kristus karūnuoja Rožerą II (Santa Maria dell’Ammiraglio bažnyčios Palerme mozaika, 12 a.)
Rožèras II (it. Ruggero II, pranc. Roger II) 1095 12 22 1154 02 26Palermas, Sicilijos karalius (1130–54). Normanų kilmės Sicilijos grafo Rožero I (Robert’o Guiscard’o brolio) sūnus, Konstancijos tėvas. 1105 mirus vyresniajam broliui Simonui paveldėjo Sicilijos grafystę (regentė buvo motina Adelaidė). Auklėtas graikų ir arabų mokytojų. Nuo 1112 valdė savarankiškai. Už karinę paramą iš giminaičio Apulijos kunigaikščio Vilhelmo II 1122 gavo Kalabriją ir iki tol Rožerui nepriklausančias Sicilijos dalis. Bevaikiam Vilhelmui II mirus 1127 prisijungė Apuliją, jo valdžią pripažino popiežius Honorijus II. 1130 antipopiežiaus Anakleto II Palerme karūnuotas Sicilijos karaliumi, 1138 šį titulą patvirtino į jo nelaisvę pakliuvęs popiežius Inocentas II.
Valdymo pradžioje numalšino nepatenkintus vasalus. Pastatydinęs laivyną pajungė didžiąją dabartinio Tuniso dalį, užėmė Kerkyros salą, daug ir iš esmės sėkmingai kariavo su Bizantija, Venecija ir Šventąja Romos imperija, pretendavo į kryžininkų Artimuosiuose rytuose sukurtas valstybes.
Rožero II sukurta karalystė Europoje išsiskyrė religine ir kultūrine tolerancija (buvo vienodai remiami stačiatikių ir katalikų vienuolynai, vietos valdžia buvo patikima regione vyraujančios religijos atstovui), socialinių ir turtinių santykių įvairove (pvz., galiojo ir arabiška, ir graikiška žemėvaldos teisė), jo dvaras tapo arabų ir graikų kultūros centru.