rõžinis, rožañčius (lenk. różaniec < lot. rosarium – rožynas, rožių vainikas), katalikų meditacinė kartotinė malda. Skirta apmąstyti Jėzaus Kristaus ir Švč. Mergelės Marijos gyvenimo svarbiausius įvykius, aprašytus Naujajame Testamente; kai kurie įvykiai, apmąstomi kalbant rožinį (Švč. Mergelės Marijos Ėmimas į dangų ir vainikavimas), Naujajame Testamente neminimi. Rožinis yra viena populiariausių pamaldumo formų. Gali būti kalbamas ar giedamas, viešai ir bendrai, arba kalbamas pavieniui. Maldoms Sveika, Marija ir Tėve mūsų skaičiuoti naudojamas uždaras karoliukų vėrinys – rožinis.
Rožinio maldą sudaro 4 dalys, kiekvieną jų – 5 įvykiai, vadinami paslaptimis, arba slėpiniais. Persižegnojus rožinis pradedamas malda Tikiu Dievą Tėvą, prie pirmojo karoliuko po kryželio kalbama Tėve mūsų, prie trijų kitų karoliukų 3 kartus kalbama malda Sveika, Marija, prašoma trijų dieviškųjų dorybių – tikėjimo, vilties ir meilės – malonių. Po to paskelbiama dalis ir 5 paslaptys. Kiekvienos paslapties malda pradedama Tėve mūsų, paskui 10 kartų kalbama malda Sveika, Marija ir baigiama Švč. Trejybės pagarbinimu (Garbė Dievui). Kiekvieno slėpinio pabaigoje galima kalbėti trumpą baigiamąją maldą. Rožinio pabaigoje kalbama Švč. Mergelės Marijos litanija arba kitos maldos į Švč. Mergelę Mariją.
Švč. Mergelės Marijos rožinio pirmą dalį sudaro Džiaugsmo slėpiniai (kalbama pirmadieniais ir šeštadieniais), antrą dalį – Šviesos slėpiniai (kalbama ketvirtadieniais), trečią – Kančios slėpiniai (kalbama antradieniais ir penktadieniais), ketvirtą – Garbės slėpiniai (kalbama trečiadieniais ir sekmadieniais).
Yra dar kitų panašios sandaros maldų, t. p. vadinamų rožiniu. Lietuvoje nuo 1681 itin paplitęs giedamasis Švč. Jėzaus Vardo rožinis, dažniausiai giedamas per šermenis, bet galima giedoti ir gyvųjų intencijomis. Jį sudaro 3 dalys po 5 slėpinius. Pirmą dalį sudaro Džiaugsmo slėpiniai, antrą – Kančios slėpiniai, trečią – Garbės slėpiniai.
Dominikonų rožinį sudaro 15 slėpinių, suskirstytų į 3 dalis, turi įžangą ir pabaigą. Popiežius Jonas Paulius II apaštališkuoju laišku Rosarium Virginis Mariae (2002) paskelbė ketvirtą dalį – Šviesos slėpinius.
Rožinio pradininku laikomas šv. Dominykas. 15 a. pamokslais rožinį išpopuliarino dominikonas palaimintasis Alainas de La Roche’as (mirė 1475). Rožinis itin išpopuliarėjo16 a., kai rožinio malda 1571 padėjo krikščionims prie Lepanto nugalėti turkus. Tam įvykiui atminti 1571 popiežius Pijus V įsteigė Rožinio Švč. Mergelės Marijos šventę (švenčiama spalio 7).
LIETUVOJE nuo 16 a. rožinį išplatino lenkų dominikonai. Ilgainiui imta steigti rožinio brolijas, rožinio vardo bažnyčias. Pirmą kartą lietuviškuose rašytiniuose šaltiniuose rožinis (rožančius) paminėtas M. Daukšos Katekizme (1595).
L: J. Vaišnora Marijos garbinimas Lietuvoje Roma 1958; Jonas Paulius II Apaštališkasis laiškas apie šventąjį Rožinį „Rosarium Virginis Mariae“ Kaunas 2002; M. Puidokas Šventojo Rožinio pamaldos: Džiaugsmo, Šviesos, Kančios ir Garbės slėpiniai Vilnius 2003.
2245