Ruándos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Ruanda – ekonomiškai silpna agrarinė valstybė. Ūkis smarkiai smuko po 1994 karinio konflikto. 2011 BVP sudarė 6,06 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 13,1 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 593 JAV doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 1284 JAV doleriai). Užsienio skola – 747 mln. JAV dolerių.
2021, Pasaulio banko duomenimis, Ruandos BVP sudarė 11,070 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 33,112 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 834 JAV doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 2494 JAV doleriai. Infliacija 1,3 % (2024 05).
Pramonė
arbatos gamykloje
Kasama alavo, volframo, niobio rūdos, yra nedidelių aukso, berilo telkinių. Kivu ežero apylinkėse gaunamos gamtinės dujos. 2004 pagaminta 173 mln. kWh elektros energijos (daugiausia gamina hidroelektrinės). Vyrauja maisto (daugiausia kavos, arbatos, cukraus, alaus, žemės ūkio produktų perdirbimo, tabako) pramonė, dar yra tekstilės, cemento, farmacijos pramonės, mineralinių žaliavų perdirbimo, dažų, degtukų, baldų, muilo gamybos įmonių. Daugiausia pramonės įmonių susitelkusios Kigalyje.
Bioprodukcinis ūkis
Ariamoji žemė užima 45,6 %, pievos ir ganyklos – 10,3 %, miškai – apie 17 % Ruandos teritorijos. Dėl didelio gyventojų tankio dirbama žemė labai intensyviai naudojama, todėl dirvožemiai sparčiai eroduoja ir degraduoja. Auginama kavamedžiai, arbatmedžiai, skaisteniai, bananai, pupelės, sorgai, kukurūzai, batatai, maniokai. Ruandos augalininkystės produkcija – 1 lentelėje. Veisiama galvijai, avys, ožkos, kiaulės. Ruandos gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 2 lentelėje, gyvulininkystės produkcija – 3 lentelėje. Žvejyba (daugiausia ežeruose, daugiausia sugaunama tilapijų). Kertamas miškas.
galvijai (Nyanza)
1
2
3
Turizmas
Kivu ežeras
Turizmas sparčiai plėtojamas: 1998 Ruandą aplankė 2000, 2003 – 113 200 užsienio turistų. 2003 pajamos iš turizmo sudarė 30 mln. JAV dolerių. Daugiausia turistų atvyksta iš Ugandos (34 % visų užsienio turistų), Kongo Demokratinės Respublikos (25 %), Tanzanijos (16,5 %). Labiausiai turistų lankoma Kivu ežeras ir Kageros bei Vulkanų nacionaliniai parkai.
Transportas
Kigalio tarptautinis oro uostas
21 a. pradžioje buvo 14 008 km automobilių kelių, iš jų 2662 km su kieta danga. Per 1994 karinį konfliktą sugriauta daug svarbių plentų ir tiltų. Svarbiausi plentai jungia Kigalį su Bužumbūra (Burundis), Kampala (Uganda), Dodoma (Tanzanija), Bukavu (Kongo Demokratinė Respublika). Laivuojamas Kivu ežeras; Cyangugu, Kibuyės ir Gisenyi uostai. Kigalio tarptautinis oro uostas.
Bankai
Ruandos BPR bankas Kigalyje
Ruandos centrinis bankas – Ruandos nacionalinis bankas (Banque Nationale du Rwanda, įkurtas 1964, būstinė Kigalyje). 2011 veikė 12 komercinių bankų, didžiausias – Kigalio bankas (Banque de Kigali, įkurtas 1966, jo aktyvai sudarė 53 % visos bankų sistemos aktyvų). Ruandos piniginis vienetas – Ruandos frankas, lygus 100 santimų, įvestas 1964 vietoj Ruandos ir Burundžio franko. Kigalyje veikia vertybinių popierių birža (įkurta 2011 pertvarkius ankstesniąją, įkurtą 2008).
Užsienio prekyba
Ruandos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2003)
Užsienio prekybos balansas neigiamas. 2003 eksportuota prekių už 50,4 mln., importuota už 261,2 mln. JAV dolerių. Eksportuojama daugiausia kava (27,6 % viso eksporto vertės, 2003), arbata (23,6 %), odos, mineralinės žaliavos, importuojama – mašinos ir transporto priemonės, maisto, chemijos pramonės produktai.
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2010 į Ruandą eksportavo prekių už 0,2 mln. litų.
2023 Lietuva į Ruandą eksportavo prekių už 2,164 mln. eurų, importavo iš Ruandos prekių už 5 tūkst. eurų.
Ruandos BVP struktūra (2006)
2271
-Ruandos pramonė; -Ruandos žemės ūkis; -turizmas Ruandoje; -Ruandos transportas; -Ruandos bankai; -Ruandos užsienio prekyba; -Ruandos ekonominiai ryšiai su Lietuva
Ruandos konstitucinė santvarka