ruándų kalbà, ruánda, kinjaruándų kalbà, priklauso Nigerio ir Kongo makrošeimos Benuės ir Kongo šeimos bantoidų šakos bantų kalbų grupei. Ruandų kalbą vartoja hutų, tutsių ir tva gentys Ruandoje (kartu su prancūzų ir anglų kalbomis turi valstybinės kalbos statusą), dar vartojama Ugandos pietinėje dalyje ir Kongo Demokratinės Respublikos rytuose. Kalbančiųjų apie 12 mln. (21 a. pradžioje), iš jų daugiausia Ruandoje (apie 10 milijonų). Skiriami 7 pagrindiniai dialektai: igikiga, bufumbva, hutų, rutva (tva), kinjabviša, kinjamulenge, rufumbira. Artima kirundi, vartojamai Burundyje. Ruandų kalba agliutinacinė, toninė. Pasižymi sudėtinga balsių sistema. Būdinga balsių elizija, priebalsių disimiliacija (veikia Dahlio dėsnis). Turi daug priebalsių alofonų. Daiktavardis skirstomas į 10 savitų semantinių ir gramatinių klasių, kurių formalus rodiklis – priešdėlis. Daiktavardžio klasės derinamos su kitomis kalbos dalimis. Būdinga sakinio struktūra SVO (veiksnys–tarinys–papildinys). Nuo 1922 vartojamas lotyniškosios abėcėlės pagrindu sukurtas raštas. 1954–93 išversta Biblija. Leidžiami laikraščiai, žurnalai, transliuojamos radijo ir televizijos laidos, kuriama grožinė literatūra, mokomasi mokyklose ir universitetuose.
85