rubajãtas (arab. rub – ketvirtis), rubãjas, Artimųjų ir Vidurio Rytų tautų (arabų, persų, turkų) poezijos ketureilė strofa. Vienu arba dviem rimais (aaaa, aaxa, aabb, abab) rimuojama strofa dažniausiai sudaro teminę ir struktūrinę visumą. Pirmajame dvieilyje (beite) daroma prielaida, trečioje eilutėje – išvada, ketvirta eilutė užbaigiama aforistine sentencija. Būdinga filosofinė refleksija. Kilo iš persų ir tadžikų liaudies poetinės kūrybos, kaip rašytinis žanras susiformavo 9–10 a. (Rūdaki). Iš persų literatūros perėjo į arabų, tiurkų ir urdu literatūrą. Suklestėjo 11 a. pabaigoje –12 a. pradžioje. 12 a. antroje pusėje rubajatų populiarumą užgožė gazelė. Žymiausias rubajatų kūrėjas – Omaras Chajamas (lietuvių kalba išleista rinktinė Rubajatai 1972 52013), kiti poetai – Babūras, Məhsəti Gəncəvi (apie 1089–1159), M. Ghalibas, Rumi, modernių rubajatų parašė iraniečių poetas H. Ghodsas‑Nakhaï (1911–77).
2271