Simonov Ruben (rus. Рубен Симонов; Rubenas Smonovas), tikr. Simonianc 1899 04 01Maskva 1968 12 05Maskva, rusų aktorius, teatro režisierius, pedagogas. 1919 lankė F. Šaliapino studiją, nuo 1920 – Maskvos dailės teatro Trečiąją studiją (nuo 1926 J. Vachtangovo teatras). Nuo 1920 studijoje vaidino, nuo 1924 dirbo ir režisieriumi, 1939–68 – ir meno vadovas. Nuo 1924 dėstė B. Ščiukino teatro mokykloje (iki 1939 veikė kaip mokykla prie J. Vachtangovo teatro); profesorius (1946). 1928–37 vadovavo teatro studijai.
Svarbiausi vaidmenys: Dymba (A. Čechovo Vestuvės 1920), Trufaldino, Pantalonė (C. Gozzi Princesė Turandot 1922, 1924), Benediktas (W. Shakespeare’o Daug triukšmo dėl nieko 1936), Chlestakovas (N. Gogolio Revizorius 1939), Don Kichotas (M. Bulgakovo Don Kichotas 1941, pagal M. de Cervantesą), Sirano (E. Rostand’o Cyrano de Bergeracas 1942), Domenikas (E. De Filippo Filumena Marturano 1956). Vaidyba artistiška, būdinga poetiškumas, raiškus teatrališkumas, tiksli sceninė forma.
Režisavo dramos spektaklių (N. Pogodino Žmogus su šautuvu 1937, vaidino Staliną, Foma Gordejevas 1956, pagal M. Gorkį, L. Tolstojaus Gyvasis lavonas 1962, L. Zorino Varšuvos melodija 1967), operų (G. Bizet Karmen 1945, Ch. Gounod Faustas 1961), vaidino kine. Kūryboje plėtojo J. Vachtangovo meninius principus, apie jį parašė straipsnių (rinkinys Su Vachtangovu / S Vachtangovym 1959).