rubinas

rubnas (lot. rubinus < rubeus – raudonas), oksidų klasės mineralas Al₂O₃, skaidri raudona korundo atmaina; brangakmenis. Kristalai trigoninės singonijos, trumpų stulpelių formos; didelių kristalų pasitaiko retai. Spalva – įvairių raudonų (nuo blyškaus rožinio iki tamsaus vyšninio; dėl chromo ir geležies priemaišų), rečiau violetinių (dėl vanadžio priemaišų) atspalvių; būdingas pleochroizmas, ultravioletinių ir Saulės spindulių šviesoje fluorescuoja ryškia tamsiai raudona spalva. Blizgesys stiklo, deimanto. Skaidrus. Kietumas 9. Tankis 3900–4100 kg/m³. Trapus. Retas. Rubinas susidaro magminių, pegmatitinių, metasomatinių ir metamorfinių procesų metu korundiniuose bei pegmatitiniuose sienituose, antriniuose kvarcituose, aliumosilikatuose. Randamas daugiausia sąnašynuose. Dar gaminamas sintetiniu būdu (nuo 1910). Rubinas naudojamas juvelyriniams dirbiniams, laikrodžiams, kvantiniams generatoriams, lazeriams gaminti.

rubinas

raudonai violetinio atspalvio rubinas

Didžiausi telkiniai yra Afganistane, Indijoje, Kambodžoje, Kenijoje, Mianmare (Birmoje; Mogoke), Rusijoje (Urale), Šri Lankoje, Tailande (Chantabuno, Batambango). Labiausiai vertinami rubinai iš Mianmaro (Birmos), Tailando, Šri Lankos ir Vietnamo. Unikalūs (dideli, retų atspalvių, formų) rubinai saugomi muziejuse, Indijos ir kitų šalių didikų lobynuose. Žymiausi rubinai: Šiaurės žvaigždė (North Star, 166 karatų raudonai violetinis žvaigždėtasis rubinas saugomas Gamtos istorijos muziejuje Niujorke), Rosserio Reeveso rubinas (Rosser Reeves Ruby, 138,7 karato, Gamtos istorijos muziejus Vašingtone), Edithos Haggin de Long rubinas (DeLong Star Ruby, 100,32 karato, Gamtos istorijos muziejus Niujorke).