rudãdumbliai (Phaeophyceae), dumblių klasė. Daugialąsčiai makroskopiniai dumbliai. Apie 2000 rūšių (gėluosiuose vandenyse aptinkama apie 12 rūšių). Paplitę jūrose ir vandenynuose, retai gėluosiuose vandenyse. Gniužulai šakoto siūlo, skiautėtos plokštelės, kaspino pavidalo, nuo kelių milimetrų iki 50 m ilgio. Daugumos rudadumblių gniužulai audininio (parenchiminio) tipo, panašūs į aukštesniuosius augalus, daugiamečiai. Jie turi žievinį ir purųjį audinius, diferencijuoti į pamatinę dalį, kauloidą ir filoidus. Ląstelių sienelės išorinis sluoksnis pektininis, susidaręs iš algino rūgšties ir jos druskų, vidinis – celiuliozinis. Periferinėje protoplasto dalyje yra nuo vieno iki kelių disko, plokštelės, juostelės pavidalo chroroplastų. Be chlorofilo a, c, turi papildomų pigmentų: β karoteno, violaksantino, diadinoksantino ir kitų. Vyrauja fukoksantinas, lemiantis rudą rudadumblių spalvą. Asimiliacijos produktai – chrizolaminarinas, alkoholis manitolis, lipidai, taninai. Kai kurie rudadumbliai kaupia jodą. Dauginasi nelytiškai (gniužulo dalimis, zoosporomis) ir lytiškai (izogamija, heterogamija, oogamija). Visiems, išskyrus guveiniečius (Fucus), būdingas diplohaploidinis, izomorfinis arba heteromorfinis gyvenimo ciklas.
Auga dažniausiai 6–15 m, kartais 40–100 m gylyje rizoidais arba disko pavidalo išaugomis prisitvirtinę ant uolų, akmenų, moliuskų, kitų dumblių. Rudadumbliai svarbūs ekonominiu požiūriu. Auginami pramoniniu būdu. Iš rudadumblių gaminamos įvairios medžiagos, iš kurių svarbiausios – alginatai (algino rūgšties druskos, vartojamos maisto, tekstilės pramonėje, dažų, lakų, tepalų, klijų, plastikų, sintetinių pluoštų gamyboje, farmacijoje, chirurgijoje, parfumerijoje) ir manitas. Daugelis rudadumblių rūšių (pvz., jūros kopūstai) valgomi, iš jų gaminamas jodas ir kiti mikroelementai, kraujo krešėjimą stabdantys preparatai. Rudadumbliais šeriami gyvuliai, lesinami paukščiai, tręšiami laukai. Labiausiai paplitusios guveiniečių, karpasiūliečių (Ectocarpales), kutlerijiečių (Cutleriales), laminarijiečių eilių genčių rūšys. Baltijoje, ties Lietuvos krantais, auga pūslėtasis guveinis (Fucus vesiculosus), guveininė kupstė (Elahista fucicola), kuokštės (Sphacelaria), karpasiūlio (Ectocarpus) genčių rūšys.
1256
-karpasiūliečiai; -kutlerijiečiai; -guveininė kupstė; -kuokštė; -karpasiūlis