rudieji lokiai
rudàsis lokỹs (Ursus arctos), lokinių (Ursidae) šeimos plėšrus žinduolis. Paplitęs Eurazijoje, Šiaurės Afrikoje, Šiaurės Amerikoje (ten vienas jo porūšių vadinamas grizliu). Kūno ilgis iki 2 m, masė 90–800 kg ir daugiau (arealo vakaruose mažiausi, tolyn į rytus masė didėja). Kailis nuo šviesiai rudos, pilkos iki tamsiai rudos arba juodos spalvos. Krūtinėje kartais būna balta dėmė. Gyvena dideliuose miškuose, dažnai arti upelių, prie kirtimų. Aktyvesnis tamsiuoju paros metu. Minta pavasarine žole, uogomis, vaisiais, gilėmis, riešutais, vabzdžiais, žuvimis, paukščiais, mažais žinduoliais, pasigauna ligotų elnių, briedžių, avijaučių, bizonų jauniklių, ėda maitą, pasitaiko kanibalizmo atvejų. Nėštumas apie 7 mėnesius. Veda 2–4 labai mažus (450 g) aklus plikus jauniklius. Su motina jie būna 2–4 metus. Patelės subręsta 5–7 metais, patinai vėliau. Kartais pasitaiko hibridų su baltuoju lokiu.
rudasis lokys
rudojo lokio patelė su jaunikliais
Žiemą įminga, šaltesnio klimato srityse miega apie 5 mėn., vidutinio klimato srityse protarpiais prabunda ir išeina iš irštvos. Miegas negilus, temperatūra įmygio metu nukrenta tik 2–3 laipsniais, todėl laiku pajunta pavojų ir energingai ginasi. Vakarų Europoje beveik išnaikintas, saugomas. Lietuvoje išnyko 19 a. pabaigoje (vienas paskutiniųjų nušautas 1883 Gudų girioje). Pavienių atklydusių rudųjų lokių iš kaimyninių šalių pastebėta 1967–68 ir vėliau. Įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
rudasis lokys
2005
-lokys; -meška