Bošković Ruđer Josip (it. Ruggero Giuseppe Boscovich; Rudžeris Josipas Bòškovičius) 1711 05 18Dubrovnikas 1787 02 13Milanas, kroatų filosofas, matematikas, fizikas, astronomas, diplomatas. Jėzuitas (1725). Londono, Paryžiaus, Florencijos, Bolonės, Liono, Sankt Peterburgo ir kitų mokslo draugijų narys.
Studijavo Milano ir Romos jėzuitų kolegijose. 1740–64 Paduvos universiteto profesorius. 1769 jam Milane įsteigta astronomijos ir optikos katedra. R. J. Bošković buvo jėzuitų observatorijos statybos organizatorius. Dubrovniko respublikai atstovavo Romoje, Paryžiuje, Varšuvoje, Vienoje, Milane, Londone. Panaikinus jėzuitų ordiną 1773–83 Jūrų optikos instituto Paryžiuje direktorius.
Paskelbė apie 100 knygų ir straipsnių apie sferinę trigonometriją, planetų judėjimą, žvaigždžių aberaciją ir kita, grožinių raštų (lotynų ir kroatų kalbomis). Svarbiausiame veikale Gamtos filosofijos teorija, pagrįsta vienu gamtoje egzistuojančių jėgų dėsniu (Philosophiae naturalis theoria redacta ad unicam legem virium in natura existentium) 1758 išdėstė dinaminio atomizmo teoriją. Lietuvoje šios teorijos šalininkai buvo A. J. Dzialtovskis, J. Nakcionavičius. Kiti veikalai: Bendrosios matematikos pagrindai (Elementa universae matheseos 1754), Politinė apybraiža apie Lenkiją (Essai politique sur Pologne 1764), Kelionės iš Konstantinopolio į Lenkiją dienoraštis (Journal d’un voyage de Constantinopole en Pologne 1772), Veikalai apie optiką ir astronomiją (Opera pertinentia ad opticam et astronomiam 5 t. 1785). Erdvės, laiko, judėjimo ir kitomis sampratomis R. J. Bošković buvo vienas reliatyvumo teorijos idėjų pirmtakų.
Ruđer Josip Bošković (aliejus, 1760, dailininkas R. E. Pine; Nacionalinė portretų galerija Londone)
2452