ruderãliniai augala (lot. rudus, kilm. ruderis – skalda, nuolaužos), augalai, įsikuriantys ir tam tikrą laiką vyraujantys dėl žmonių veiklos susidariusiose ruderalinėse buveinėse (dykvietėse, šiukšlynuose, sąvartynuose, pakelėse, kiemuose, statybvietėse, ant lauko keliukų, takų). Jeigu buveinę trikdyti liaujamasi, ruderalinių augalų gausa ilgainiui mažėja ir juos nustelbia atsikuriančiai buveinei būdingi augalai. Pagal kilmę ruderaliniai augalai skirstomi į vietinius ruderalinius augalus (apofitai) ir svetimžemius ruderalinius augalus (antropofitai). Iš vietinių ruderalinių augalų būdingiausi yra didžioji dilgėlė, baltažiedė notrelė, vienametė miglė, paprastoji takažolė. Daugelis vietinių ruderalinių augalų auga ir natūraliose ar gamtinių veiksnių pažeistose buveinėse. Iš svetimžemių augalų dažniausi ruderaliniai augalai yra kanadinė konyza, bevainikė ramunė, šiurkštusis burnotis, dvimetė nakviša. Tarp ruderalinių augalų nemažą dalį sudaro archeofitai, pvz., paprastoji varnalėša, paprastasis poklius, gailioji dilgėlė. Kai kurie svetimžemiai ruderaliniai augalai yra stiprūs konkurentai (pvz., aukštoji rykštenė, bulvinė saulėgrąža, tankiažiedė rūgštynė), todėl jie sudaro beveik grynus sąžalynus, kurie užima didelius plotus. Daugelis vietinių augalų jų nenustelbia, todėl tokiais atvejais natūralios buveinės savaime neatsikuria. Daugelis ruderalinių augalų yra trumpaamžiai (vienamečiai ir dvimečiai), subrandina daug smulkių, lengvai pasklindančių, ilgai gyvybingomis išliekančių sėklų. Daugelis ruderalinių augalų tuo pačiu yra sinantropiniai augalai, kai kurie – ir segetaliniai augalai.
849