rudgrūdėlė

rudgrūdlė (Iberis), bastutinių (Brassicaceae) šeimos augalų gentis. 27 rūšys. Rudgrūdėlė paplitusi Pietų, Vakarų, Pietryčių ir Vidurio Europoje, Azijos pietvakariuose.

Vienametė, dvimetė arba daugiametė žemaūgė žolė, kartais puskrūmis. Stiebas status arba pagulęs, viršutinėje dalyje gausiai šakotas. Apatiniai lapai susitelkę į skroteles, dantyti, stiebo lapai ištisiniai, dantyti, kartais plunksniškai skiautėti, bekočiai arba su trumpu lapkočiu. Žiedai susitelkę į viršūnines skėtiškas kekes. Vainikėlis baltas, rausvas arba violetinis. Vaisius – sparnuota apskrita arba kiaušiniška ankštarėlė. Sėklos plokščios, dažnai su plėviškais sparneliais. Dekoratyvinis augalas. Dažniausia auginama gibraltarinė rudgrūdėlė (Iberis gibraltarica), karčioji rudgrūdėlė (Iberis amara), skėtinė rudgrūdėlė (Iberis umbellata) ir visžalė rudgrūdėlė (Iberis sempervirens). Karčioji rudgrūdėlė – vaistinis augalas, naudojamas liaudies medicinoje. Lietuvoje savaiminių nėra, gėlynuose auginamos 3 rūšys: dažniausiai – visžalė rudgrūdėlė, rečiau – skėtinė rudgrūdėlė ir karčioji rudgrūdėlė. Karčioji rudgrūdėlė ir skėtinė rudgrūdėlė kartais sulaukėja, auga šiukšlynuose, dykvietėse, pakelėse, ant geležinkelio pylimų.

visžalė rudgrūdėlė

849