Rūdiškių miškai

Rdiškių miška yra Trakų rj. ir Varėnos rj. savivaldybių teritorijose, 6 km į šiaurę nuo Valkininkų. Plotas 19 650 ha, mišku apaugę 17 500 hektarų. Susideda iš 14 miškų; didžiausi: Rūdiškių, Tiltų, Eglonių, Strėvos, Pamerkių, Inklėriškių. 51 % masyvo yra valstybinės reikšmės miškai, priklauso Valstybinių miškų urėdijos Trakų regioninio padalinio Rūdiškių, Semeliškių girininkijoms ir Varėnos regioninio padalinio Pirčiupių girininkijai (iki 2018 priklausė Trakų ir Valkininkų urėdijoms), kiti miškai – privatūs.

Masyve įsiterpęs Rūdiškių miestas, jį išilgai kerta Vilniaus–Marcinkonių geležinkelis. Per Rūdiškių miškus teka Merkio intakai Cirvija, Graužupis, Geluža, Nemuno intakas Strėva. Yra 18 ežerų (daugiausia šiaurės vakarinėje dalyje); didesnieji: Drabužis, Nepėras, Spindžius, Spindžiukas, Ungurys. Šiaurėje ir šiaurės vakaruose reljefas kalvotas, pietuose lygus. Miško augavietės nederlingos, dažniausiai normaliai drėgnos. 9 % miškų yra ekosistemų apsaugos II grupės, 2 % apsauginiai III grupės ir 89 % ūkiniai IV grupės. Kultūrinės kilmės medynų 35 %. Pušynų yra 82 %, eglynų 9 %, beržynų 8 %, juodalksnynų 1 %. Jaunuolynai sudaro 27 %, pusamžiai medynai 47 %, bręstantys 12 %, brandūs 14 %. Medynų vidutinis amžius 58 m., bonitetas I,9, skalsumas 0,77, tūris 239 m³/ha, metinis prieaugis 6,7 m³/ha. Šiaurės vakarinė dalis įeina į regioninį parką, pietvakarinis pakraštys prie Spenglos upelio – į Merkio ichtiologinį draustinį.

Strėvos miškas

Miškuose yra kultūros ir gamtos paminklų: Klepočių, Tiltų ir Vaikštenių etnokultūros kaimai, Strėvos piliakalnis, Drabužininkų, Lausgenių, Saloviškių, Strėvos pilkapiai, Strėvos ir Žėronių kapinynai, 1863 sukilėlių kapai prie Inklėriškių, Strėvos įgriuva ir šaltinis, Aukšlinio liepa, Bygaudo uosis, Spindžiaus ąžuolas, Špokų vinkšna. Masyve yra 65 miško buveinės (239 ha), į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų paukščių (erelių rėksnių, vapsvaėdžių, vištvanagių, uldukų, tripirščių genių, žalvarnių) perimvietės ir lizdavietės.

1941–44 Rūdiškių miškuose aktyviai veikė sovietų partizanai, 1944–46 – Lietuvos partizanų būriai. Nuo 1944 vasaros masyvo pietinėje dalyje kovojo Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės, šiaurinėje dalyje – Didžiosios Kovos apygardos A rinktinės partizanai.

2355

228